- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Utena pasipuošė nauju meno kūriniu – bronzine širdimi, kuri primena, kad čia gimė ir augo Bernardas Lownas, Nobelio taikos premijos laureatas, itin garsus kardiologas ir šiuolaikinio defibriliatoriaus išradėjas.
Ši iniciatyva gimė kaip kultūros istorikės Sandros Dastikienės kuriamo projekto „Senieji kaimynai“ dalis, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į žydų bendruomenę ir jos kultūrą, palikimą Utenos regione, pažymima šio projekto organizatorių pranešime.
„Gydant lietuvių ir žydų tautų bendravimą, pradėti reikia nuo pačių šaknų – mažų miestelių (štetlų) kultūros, kur abi skirtingos bendruomenės sugyveno taikiai šimtmečiais. Būtent tai – kaimynystę – ir noriu pabrėžti savo projektu Utenoje, Anykščiuose, Molėtuose ir Dusetose“, – sako S. Dastikienė.
Pasak jos, simboliška, kad B. Lownas prisimenamas lygiai 100 metų po jo gimimo – 1921 m. birželio 7 dieną Utenoje, vietos žydų verslininkų šeimoje. 1935 m. šeima, baimindamasi augančio antisemitizmo ir ieškodama geresnės ateities savo vaikams, emigravo į JAV. Ten 1945 m. būsima kardiologijos mokslo žvaigždė baigė Jeilio universiteto Medicinos fakultetą. Deja, B. Lownas savo šimtmečio nesulaukė: mirė likus keliems mėnesiams, vasario 17 dieną.
Meninę projekto dalį įgyvendinusi Lauryna Kiškytė, metalo ir juvelyrikos meistrė, prisipažįsta pirmiausiai galvojusi apie portretą. Tačiau sako, kad jai visai nepriimtinas pompastiškas heroizmo vaizdavimas, o ir išklausiusi valandų valandas interviu su B. Lownu, daug skaičiusi, suprato – šiai asmenybei toks vaizdavimo būdas netiktų.
Menininkė susitelkė į tai, kam žmogus paskyrė ir dovanojo savo gyvenimą – moksliniai širdies tyrimai. Pasirinkusi gana universalų širdies simbolį, susidūrė su kitu iššūkiu: kaip ją pavaizduoti nebanaliai.
„Iš bronzos lietoje B. Lownui atminti skirtoje širdyje aortos susipina su augaliniais motyvais, nes kardiologas palyginti labai anksti pradėjo kalbėti apie ekologiją, mūsų atsakomybę už planetą ir konkrečią vietą, kurioje gyvename. Be to, širdis yra iškili, „medžiagiška“ – ją galima liesti, apčiuopti. Pats B. Lownas yra sakęs, kad viskas prasideda nuo „prisilietimo“ – jis griauna bet kokius barjerus tarp skirtingų žmonių ir tautybių“, – taip kūrinį pristato L. Kiškytė.
1985 metais B. Lownas kartu su SSRS akademiku Jevgenijumi Čiazovu gavo Nobelio taikos premiją, kuri buvo skirta jų vadovaujamai organizacijai „Pasaulio gydytojai už kelio užkirtimą branduoliniam karui“, nurodant, kad „ši organizacija davė žmonijai reikšmingos naudos, platindama autoritetingą informaciją ir prisidėdama prie to, kad būtų suvoktos katastrofiškos branduolinio konflikto pasekmės.“
2002 m. B. Lownas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. 2018 m. jam suteiktas Utenos krašto garbės piliečio vardas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje atverta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“
Minint Laisvės gynėjų dieną Vilniuje atidaryta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“. Parodos organizatoriai pažymi, kad eksponuojamais darbais ne tik atskleidžiama karo realybė, bet ir siekiama parodyti, jog net ir sudėtingiausiomi...
-
Į Vilniaus knygų mugę atvyks Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič
Į Vilniaus knygų mugę atvyks baltarusių rašytoja, politinė aktyvistė, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. ...
-
Nepaprasti Kinijos moterų gyvenimai – biografinėje knygoje „Laukinės gulbės“
Vienas įtakingiausių XX a. negrožinės literatūros kūrinių – Jung Chang biografinė knyga „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“ iki šiol uždrausta Kinijoje, bet ją jau galime skaityti lietuviškai. Knygą išleid...
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...
-
Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?3
Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykstančioje parodoje „Drąsos gijos“ galima išvysti rekonstruotų karinių uniformų, kurios dėvėtos VI–XX a. Tarp eksponatų – ir pagal Taurapilio pilkapio radinius atkurti apdarai, leižiant...
-
Rašytojų sąjungos leidykla skelbia 2025 metų „Pirmosios knygos“ konkursą
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia kiekvieną rašantįjį išbandyti savo kūrybines jėgas – dalyvauti konkurse ir dar šiemet išleisti savo pirmąją knygą. ...
-
Mirė aktorius Sergejus Zinovjevas
Sekmadienį, eidamas 70-uosius metus, mirė Vilniaus senojo teatro (VST) aktorius Sergejus Zinovjevas. Šia žinia VST pasidalino socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. ...
-
Prezidentas: Tolminkiemis ir Donelaičio muziejus su rusų kultūra neturi nieko bendro1
Rusijai Tolminkiemyje, Kaliningrado srityje, pervadinus lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio muziejų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ši vieta su rusų kultūra neturi nieko bendro. ...