- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ir Latvijos pasienyje, Zarasų rajone, sutvarkyti smarkiai apgriuvę Kamariškių dvaro sodybos rūmai, pranešė Kultūros paveldo departamentas (KPD).
Restauruotos išorės ir vidaus sienos, atkurtas stogas, autentiškas grindinys, suveržtos mūrinės sienos metalo konstrukcijos, pažemintas žemės lygis prie pamatų ir kt.
Dvarvietės atkūrimu besirūpinusios viešosios įstaigos „Inovatorių slėnis“ direktoriaus Arūno Survilos teigimu, Zarasai negali pasigirti išlikusiais dvarais, todėl rajonui ši dvaro sodyba turi išskirtinę reikšmę.
„Ji buvo visiškai neprižiūrėta, išplėšta, ir baigiama pamiršti jos istorija“, – sakė jis.
Pasak A. Survilos, apleistų rūmų sienos lingavo, o paukščiams nutūpus krito plytos.
„Bet po truputį, taikant visą konstruktorių vadovėlį, dvaras buvo išgelbėtas. Įdomu, kad dvaras pastatytas iš išskirtinių plytų, kurių dalis buvo išvogta. Jų trūkumą turėjome pasigaminti patys“, – pasakojo „Inovatorių slėnio“ vadovas.
Anot jo, autentiškų plytų pavyzdžiai siųsti tyrimams į Švediją, siekiant išsiaiškinti, kaip jos padarytos.
Dvarvietėje augusio seno ąžuolo fragmentai tapo naujomis palangėmis, nugriuvę parke uosiai – žaliava kitoms medinėms detalėms.
„Norint taikyti kuo tvaresnius sprendimus, vietoj betono perdangose buvo išlietas skystas gipsas, o sienos tinkuotos kalkėmis. Interjeras minimalistinis, atkurta tik tai, kas tikrai buvo“, – tvirtino A. Survila.
Sugriuvusį dvarą „Inovatorių slėnis“ iš Zarasų rajono savivaldybės įsigijo 2019 metais.
„Nuolatinių talkų ir savanorių pagalba buvo pradėti valyti visų pastatų griuvėsiai. Padedant Šarūnui Subatavičiui, Simonai Burokaitei pradėtas aktyviai daryti istorinis tyrimas, net 60 žmonių iš Lietuvos ir Latvijos pasakojo prisiminimus, perpasakojo istorijas iš dvaro laikotarpio. Taip pat atrasta dvaro laikotarpio daiktų, virtuvės knyga, čia gamintų „Karvutės“ saldainių receptas“, – pasakojo A. Survila.
Anot jo, bendradarbiaujant su Pelkių apsaugos ir atkūrimo fondu atliktas teritorijos bioįvairovės tyrimas. Mokslininkai čia atrado nykstančias Raudonosios knygos rūšis, tarp jų – ir Europos lygmeniu saugotiną niūriaspalvį auksavabalį.
Pagal bioįvairovės tyrimo rekomendacijas likviduoti šabakštynai, menkaverčiai želdiniai, o vertingiems medžiams atlikta medžių redukcija, tai yra pratęstas ilgaamžiškumas.
Taip pat išvežtos šiukšlių krūvos, bendradarbiaujant su ESO iš dvaro teritorijos iškelta daugiau kaip 30 elektros stulpų.
Be to, teko iš dvarvietės pašalinti sovietų laikotarpio statinius, nugriautas ten buvęs daugiabutis.
„Pirmiausia jį reikėjo įsigyti iš savininkų, o tai padaryti buvo nelengva, kadangi jį buvo nusipirkę trečiųjų šalių piliečiai, tikėdamiesi gauti vizas į Europą. Teko pasitelkti antstolius, teismus, galiausiai daugiabučio neliko, teritorija tapo visiškai autentiška. Paraštėse lieka daug istorijų apie teisinį nihilizmą, institucijų nenorą spręsti problemas“, – KPD pranešime sakė A. Survila.
Kamariškių dvarvietė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1583 metais, kaip Suvieko dvaro palivarkas, priklausęs ponui Martynui Komorovskiui ir jo žmonai Beatai Kmitaitei.
Vėliau jis ne kartą keitė šeimininkus. 1901 metais Kamariškių dvarą su daugiau nei tūkstančio hektarų žemės valda įsigijo iš Mintaujos kilęs baronas Heinrichas Vilhelmas Berndt fon Richteris (1856–1936) su žmona Matilda Augusta Dalvitz. Richterių laikotarpis siejamas su dvaro suklestėjimu, čia veikė saldainių fabrikas. Sovietams okupavus Lietuvą dvarą paveldėję Richterių vaikai pabėgo į Vokietiją.
Pokariu dvarvietė buvo apiplėšta ir suniokota, joje įsikūrė kolūkis, apgyvendinti naujakuriai.
Dabar ten teikiamos nakvynės, maitinimo paslaugos, įkurta garso studija, vyksta renginiai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...
-
Minint M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, siūloma rengti ekskursijas, parodas
Kitąmet minint poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, vyks ekskursijos, koncertai ir parodos. ...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydimas A. Kulikauskas1
Penktadienį amžinojo poilsio išlydėtas muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas. ...
-
V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus2
Lapkričio 17-ąją maestro Andriui Kulikauskui scenos uždanga nusileido paskutinį kartą. Kompozitorius užgeso po sunkios ligos. ...
-
Susirinkti tapatybę iš gyvenimo skeveldrų
„Nuo rytojaus pasikeisiu, būtinai pasikeisiu“, – sako Herojus (akt. Dainius Svobonas). Panašiai suformuluota frazė girdėta daugybę kartų, manau, daugelio ir pačių pasakyta, įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis, siekiant nustat...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Prof. K. Sabolius: man rūpi vaizduotė, kuri ieško buvimo kartu galimybių
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorius Kristupas Sabolis, visuomenėje žinomas ir kaip rašytojas, vertėjas bei kino scenaristas, yra išleidęs ne vieną knyga jį dominančia vaizduotės ir kūrybingumo tema. Kitą savait...