Analoginė antžeminė televizija Lietuvoje skaičiuoja paskutines dienas ar, tiksliau, metus – nenumaldomai artėja 2012-ieji, kai laikas išmuš pažangesnėms skaitmeninės televizijos technologijoms.

Pastiprinimas televizoriui

Tačiau ir toliau matyti pamėgtus televizijos kanalus turės galimybę ne visi šalies gyventojai, šiuo metu besinaudojantys įprastomis lauko ar kambarinėmis antenomis.

Bendrovės "Avitelos prekyba" garso ir vaizdo produktų vadybininkas Ignas Pusvaškis teigė, jog šimtaprocentinės tikimybės, kad tokį imtuvą turi neseniai, kad ir prieš porą metų, pagaminti aparatai, nėra. Informacijos ieškoti reikėtų gaminio specifikacijos knygelėje, o jei pirkėjas jos neišsaugojo – internete.

"Šiuo metu Lietuvoje parduodami televizoriai, bent jau mūsų tinkle, šią funkciją turi. Juos net esame pažymėję specialiu informaciniu lipduku. Tad išjungus analoginę televiziją tokiems aparatams papildomos įrangos nereikės", – tvirtino pašnekovas.

Padeda išvengti defektų

Specialistų teigimu, skaitmeninė antžeminė televizija DVB-T (angl. Digital video broadcasting terrestrial) neišvengiamai išstums analoginę, kadangi yra gerokai už ją pranašesnė.

Skaitmeninė televizija veikia principu, kad vaizdo, garso ir visa kita informacija perduodama skaitmeninių kodų seka.

Be to, ši informacija yra suglaudinama – pašalinamos tos vaizdo ir garso detalės, kurioms žmogaus rega bei klausa nėra jautrios, taigi išnaudojama perteklinė informacija.

Audiovizualinės informacijos glaudinimo ir jos perdavimo metodai žiūrovams leidžia matyti vaizdą be analoginei transliacijai būdingų defektų.

"Avitelos prekybos" atstovas I.Pusvaškis įspėjo, kad renkantis naujos kartos televizorių būtina atkreipti dėmesį ne tik į tai, ar jis turi skaitmeninį antžeminį imtuvą DVB-T, bet ir į informacijos glaudinimo būdą.

Išlaidos paplonins piniginę

"Kai kuriose Europos šalyse transliacijos vyksta MPEG–2 standartu, o Lietuvoje – MPEG–4. Tai šiek tiek pažangesnė technologija, nes siekta sutaupyti – kad ilgainiui nereikėtų nuo MPEG–2 pereiti į MPEG–4 režimą", – aiškino pašnekovas.

I.Pusvaškio teigimu, ši informacija ypač turėtų būti aktuali užsienyje televizorių ketinantiems įsigyti pirkėjams.

Kokios išlaidos laukia tų, kurie bus priversti įsigyti papildomą įrangą televizijos aparatui?

Pašnekovo žiniomis, šiandien Lietuvoje siūlomų pigiausių skaitmeninės TV priedėlių kaina siekia apie 180 litų. Prietaiso vertę didina įvairios pridėtinės funkcijos. Tad tokių priedėlių kaina gali siekti nuo iki 300 litų.

"Kalbant apie pridėtines funkcijas – tai pirmiausia USB jungtis, per kurią galima atkurti foto-, videomedžiagą. Kai kurie tokie įtaisai suteikia galimybę įsirašyti ir norimą programą, prijungus kokią nors USB laikmeną. Dar brangesni priedėliai yra tokie, kurie turi HDMI jungtį. Ji skirta tam, kad būtų pagerinta signalo perdavimo kokybė tiesiai iš priedėlio į TV imtuvą. Tačiau vėlgi tokios jungties galimybę turi ne visi televizoriai", – komentavo I.Pusvaškis.

Antenų keisti nebūtina

Pašnekovas neatmetė, kad iki to momento, kol galutinai bus išjungta analoginė televizija, TV priedėliai dar šiek tiek atpigs.

"Per tą laiką, kiek šie gaminiai yra rinkoje, jie jau gerokai atpigo – kainavę apie 300 litų dabar atsieitų maždaug 180, – palygino specialistas. – Nedrįsčiau teigti, kad ateityje priedėlių kaina kris taip ženkliai – manau, maždaug 20 procentų ribose."

I.Pusvaškio teigimu, jei namuose yra ne vienas televizorius, kiekvienam prietaisui reikės atskiro TV priedėlio. Tačiau pašnekovas tvirtino, jog geros kokybės antenų keisti nėra būtinybės, nebent vartotojai ta pačia proga pageidautų pasistatyti naujos kartos kompaktiškesnį įrenginį.

"Buvo toks momentas kai į Lietuvą privežė pigių lenkiškų antenų, kurios neapima viso televizijai skirto kanalų spektro. Tačiau jei šiuo metu analoginės antžeminės televizijos vaizdas yra geras ir antena gali priimti nuo 21 iki 69 TV kanalo dažnių juostą, ji bus tinkama naudoti", – komentavo specialistas.

Nebūtina laukti 2012-ųjų

Ar televizoriai su jau įmontuotu skaitmeniniu antžeminiu imtuvu yra brangesni už tuos gaminius, kurie jo neturi? "Avitelos prekybos" atstovo teigimu, ši funkcija neturėtų papildomai pabranginti produkto.

"Televizoriai skiriasi daugiau savybių nei tuo, ar turi skaitmeninį antžeminį imtuvą, ar ne. Tad lyginti kainą pagal šį konkretų kriterijų nelabai išeitų. Gali būti, kad senesni modeliai bus brangesni už naujausius – tiesiog jų kainą lems kitos pridėtinės savybės", – aiškino pašnekovas.

Naudoti skaitmeninei televizijai priimti skirtus priedėlius jau dabar specialistai rekomenduoja tiems gyventojams, kuriuos pasiekia prastas analoginės antžeminės televizijos signalas.

Kai kurios informacinių technologijų įmonės TV priedėlius skaitmeninei televizijai žiūrėti siūlosi ne tik parduoti, bet ir juos prijungti bei konfigūruoti. Tai vidutiniškai kainuoja nuo 30 iki 200 litų, priklausomai nuo pageidaujamo paslaugų paketo.

I.Pusvaškio manymu, vadovaujantis gaminio instrukcija, tinkamai prijungti ir konfigūruoti skaitmeninės TV priedėlį vartotojams neturėtų kilti sunkumų, nebent su keblumais gali susidurti garbaus amžiaus žmonės.

Saulius Kupliauskas

"Balticum TV" plėtros tarnybos direktorius:

Europinio masto direktyvos reglamentuoja, kaip taupyti eterinius dažnius, kadangi diegiant įvairias naujas technologijas, jų labai trūksta. Analoginė antžeminė televizija šiuos resursus naudoja labai neekonomiškai.

Kabelinės televizijos sistema yra uždara. Todėl sprendimas nutraukti analoginės antžeminės televizijos transliaciją mūsų klientams nėra aktualus, jie to niekaip nepajus.

Pavyzdžiui, "Balticum TV" skaitmeninis paketas Klaipėdos, Vilniaus, Palangos, Kretingos bei Gargždų kabeliniuose tinkluose turi daugiau nei 140 kanalų ir tai ne riba. Riba yra mūsų klientų noras matyti daugiau ir geriau bei asmeninės galimybės. Beje, tapę "Balticum TV" Skaitmeninio paketo abonentais, analoginę televiziją jie ir toliau nemokamai matys per visus turimus TV imtuvus.

Perėjimo nuo analoginės antžeminės į skaitmeninę televiziją nepajus ir užmiesčių gyventojai, kurie naudojasi "Balticum TV" mikrobangės televizijos paslaugomis, – jie jau yra "skaitmenizuoti". Tad tiems žiūrovams, kurių nepasiekia kabeliniai tinklai tiek Klaipėdos, tiek ir Šiaulių ar Panevėžio regionuose, rekomenduočiau užsisakyti būtent mikrobangės televizijos paslaugą.

Kalbant apie antžeminę televiziją Vilniuje, mieste ir 50 km spinduliu aplink jį užsisakiusieji dabar "Balticum TV" paslaugą už 9 litus kartu su 14 nemokamais gali matyti per 20 televizijos kanalų – tai gana stiprus, nebrangus ir geras paketas, itin paprastai užsakomas ir įdiegiamas.

Nenorintiesiems mokėti jokio abonentinio mokesčio ar keisti televizoriaus ir laukti 2012 metų, rekomenduočiau renkantis alternatyvą visgi kreiptis į profesionalius specialistus. Už atitinkamą mokestį mūsų meistrai gali pristatyti ir prijungti TV priedėlį, paaiškinti jo galimybes, taip pat kvalifikuotai parinkti ir iškelti anteną – ne paslaptis, kad senesnio tipo antenos "nukerpa" skaitmeninius dažnius ar veikia ne visada kokybiškai.

Gali tikėtis kompensacijos

Lietuvoje analoginės antžeminės televizijos transliacija turėtų nutrūkti 2012 m. spalio 29 dieną. Išlaidos, patirtos skaitmeninei televizijos priėmimo įrangai įsigyti, bus kompensuojamos.

To gali tikėti mažas pajamas gaunančios šeimos ar vieni gyvenantys asmenys, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, arba 525 litai.

Kompensavimo programa vyks 6 mėnesiai iki galutinio analoginės televizijos išjungimo ir 3 mėnesiai po jo. Pasak Susisiekimo ministerijos Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamento direktoriaus Valdo Kišono, kol kas kompensuojamoji suma nėra konkrečiai įvardyta, nes rinkoje situacija vis dar keičiasi, skaitmeninės TV priedėlių kainos krinta. Ministerijos atstovo teigimu, bet kokiu atveju šios sumos turėtų pakakti visiškai kompensuoti paties paprasčiausio, elementariausio įrenginio įsigijimą.