- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvienam keturkojo šeimininkui jo augintinis atrodo mieliausias ir švariausias, todėl ne tik po glostymo neskubame plauti rankų, bet ir kartais pabučiuojame savo augintinį. Tačiau keturkojai neturi rankų – jas jiems atstoja snukučiai ir kailis, todėl veterinarijos specialistai pataria bučinius palikti žmonėms.
Pavojus užsikrėsti
„Bučiuoti mylimo gyvūno pirmiausia nerekomenduojama dėl aplinkoje esančių veiksnių – bakterijų, virusų ir parazitų, kuriuos augintiniai gali perduoti savo šeimininkams. Taip pat augintiniai gali būti zoonozių – ligų, kurios yra bendros gyvūnams ir žmonėms, tokių kaip bartoneliozė, leptospirozė ar toksokarozė, nešiotojai.
Užsikrėtimą paspartina gyvūno seilių ir infekcijų sukėlėjų patekimas ant žaizdų, todėl nereikėtų leisti augintiniui laižyti savo žaizdos ar pažeistos odos“, – komentuoja veterinarijos gydytoja Ligija Grabauskė.
Kita priežastis, kodėl reikėtų vengti bučinių su augintiniais – tai užkrečiamos parazitinės ligos. Vidaus parazitais, pavyzdžiui, kaspinuočiais galima užsikrėsti ne tik tiesiogiai nuo gyvūno, bet ir žmonėms pavojingų parazitų kiaušinėliai ar lervos nuo žemės gali nugulti ant augintinio kailio ar nosies.
„Nuo naminių gyvūnų žmogus lengvai gali užsikrėsti grybelinėmis ir parazitinėmis odos ligomis, pavyzdžiui, niežų erkutėmis, kurias būtina gydyti tiek žmogui, tiek augintiniui. Pernelyg bijoti pasiglaustymų su augintiniais tikrai nereikėtų, jei katė gyvena tik namuose ir neturi sąlyčio su pelėmis arba šuo ką tik neturėjo smagaus pasivartymo žolėje“, – tvirtina L. Grabauskė.
Silpnas imunitetas didina riziką
Dažniausiai šeimininkai yra įsitikinę, kad jų augintiniai yra švarūs ir kone sterilūs, negalintys pernešti ar turėti jokių ligų, todėl užsikrėtimo atveju yra dažniau linkę apkaltinti vieną kartą sutiktą gyvūną nei savo augintinį, su kuriuo turi nuolatinį kontaktą.
„Dažnas mitas tarp šeimininkų – kad katės pačios „išsilaižo“ žaizdas ir jų gydyti nereikia, tačiau burnos ertmėje yra bakterijų, kurios laižant patenka į kraują, sukeldamos uždegimą. Deja, bet keturkojų šeimininkai neretai pamiršta, kad net namie auginamos katės ir šunys turi būti reguliariai vakcinuojami, nukirminami, naudojamos priemonės nuo išorės parazitų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad ir mes savo gyvūnui galime pernešti niežus, blusas, per aplinką plintančius virusus, bakterijas ir parazitus“, – atkreipia dėmesį veterinarijos specialistė.
Pavojus: meilė augintiniams gali turėti skaudžią kainą – nuo gyvūnų galime užsikrėsti zoonozėmis, parazitinėmis ligomis. freepik.com nuotr.
Pasak jos, gyvūnų perduotos ar atneštos ligos gali sukelti didesnį pavojų nei įprastai žmonėms, kurie serga vėžiu, diabetu, AIDS ir kitomis ligomis, kurios susilpnina imunitetą. Dėl šios priežasties asmenims, turintiems silpnesnę imuninę sistemą, nerekomenduojama turėti artimų kontaktų su benamiais ar lauke gyvenančiais gyvūnais.
„Besilaukiančiai moteriai itin pavojingas pirmuonis – toksoplazma, kurią gali perduoti katės. Jis perduodamas tik per katės išmatas ir gali sukelti sunkių padarinių, todėl besilaukiančiai moteriai reikėtų ypač vengti lauke gyvenančių kačių išmatų, taip pat nerekomenduojama tvarkyti namie gyvenančios katės kraiko dėžės. Šią pareigą geriau perleisti kitam šeimos nariui, o jeigu tokios galimybės nėra – būtinai naudoti semtuvėlį, po to švariai nusiplauti rankas. Toksoplazmozę nešiojančios katės neturi jokių požymių, nes pačioms ši liga nepavojinga – jos tik tarpinis gyvūnas, pernešantis ligą, todėl galima neturėti jokio įtarimo, kad katė nešioja šį pavojingą parazitą“, – pažymi L. Grabauskė.
Pernelyg bijoti pasiglaustymų su augintiniais tikrai nereikėtų, jei katė gyvena tik namuose ir neturi sąlyčio su pelėmis arba šuo ką tik neturėjo smagaus pasivartymo žolėje.
Saugus elgesys grįžus iš lauko
Veterinarė akcentuoja, kad svarbiausia yra tiek šeimininko, tiek augintinio higiena, todėl, kaip grįžus iš lauko mes nusiplauname rankas, taip ir gyvūnui reikėtų nušluostyti letenas, kad būtų išvengta ligų sukėlėjų pernešimo į namus.
„Po pasivaikščiojimų, ypač miške ar aukštesnės žolės pievose, vertėtų iššukuoti augintinį – taip apsaugosime nuo erkių ne tik augintinį, bet ir save. Erkės gali pakliūti ant gyvūno kailio, bet įsisiurbti ne iš karto, su gyvūnu jos grįžta į namus ir taip gali įsisiurbti ne tik mūsų augintiniui, bet ir mums patiems. Reikėtų vengti žaizdų ar pažeistos odos kontakto su gyvūno seilėmis ar kitomis išskyromis. Taip pat – stebėti, su kuo augintinis turi kontaktą. Geriausias sprendimas būtų neleisti jam kontaktuoti su neprižiūrimais, akivaizdžiai sergančiais gyvūnais“, – aiškina veterinarijos specialistė.
Jos teigimu, tiek katės, tiek šunys gali ir perduoti, ir pernešti įvairias ligas. Pavyzdžiui, dažna kačių sukeliama katės įdrėskimo liga – bartoneliozė, o toksokaroze žmonės dažniau užsikrečia nuo šunų nei nuo kačių. Katės įkandimas dažniau perduoda vieno tipo bakterijas, kai tuo tarpu šunų įkandimai pavojingesni kito tipo bakterijomis. Tačiau tinkamai prižiūrint ir elgiantis su savo augintiniais, dažniausiai visų užsikrėtimų pavyksta išvengti.
„Svarbiausia – profilaktika. Išorinės priemonės – lašai ir antkakliai – bei tabletės nuo išorės parazitų, reguliarus vaistų nuo vidaus parazitų sušėrimas, vakcinavimas. Reikėtų atsakingai elgtis su gyvūnų ekskrementais, juos surinkti ir išmesti. Pastebėjus, kad gyvūnas negaluoja, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją“, – pataria L. Grabauskė.
Augintiniai ir vaikai
• Moksliniai tyrimai patvirtina, kad vaikai, kurie auga su augintiniu, turi stipresnę imuninę sistemą: tėvai įprastai stengiasi apsaugoti vaiką nuo mikrobų, o augintinis padeda nuo pat pradžių susidurti su mažais kiekiais įvairių mikroorganizmų, imuninė sistema pasigamina antikūnus, o kuo įvairesnių antikūnų susidaro, tuo stipresnis vaiko imunitetas.
• Augintiniai taip pat skatina ir greitesnę fizinę raidą – vaikas liečia gyvūną, todėl aktyvėja lytėjimo funkcijos, rankų veikla, mažylis nori greičiau pagauti gyvūną, todėl jis pradeda anksčiau šliaužioti, vaikščioti, bėgioti, o noras pakviesti, atkreipti augintinių dėmesį dar ir skatina kalbėti.
• Augintinių priežiūra ugdo ne tik vaikų atsakomybės ir atjautos jausmą, tačiau gerina ir suaugusiųjų laiko planavimo įgūdžius, užpildo širdį esant vienatvės jausmui.
• Pasivaikščiojimai su šunimi skatina reguliarią fizinę veiklą lauke, o katės murkimas padeda nurimti ir pamiršti rūpesčius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Du mėnesius iki įvykio jaučiate tam tikrus simptomus? Gali tykoti staigi mirtis7
Jaunų žmonių širdys plaka vis sparčiau, kol galiausiai staiga sustoja. Tą pastebi tiek kardiologai, tiek į skubius iškvietimus reaguojantys medikai. Šią savaitę krepšinio aikštelėje sukniubo 38 metų vyras. Jauno spo...
-
Profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės daugiau moterų
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) išplėtus krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programos amžiaus ribas, nuo kitų metų pradžios profilaktiškai pasitikrinti dėl šios ligos bus kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų. ...
-
Sukurta mobilioji programėlė, padėsianti skirti ir vartoti antibiotikus1
Higienos institutas (HI) ketvirtadienį pristatė naują nemokamą mobiliąją programėlę „AntibLT“. Skelbiama, kad šis įrankis medikams padės tikslingai skirti antibiotikus, o pacientams primins apie šių vaistų vartojimą. ...
-
Respublikinė Panevėžio ligoninė pranešė apie medikės netektį10
Ketvirtadienį Respublikinė Panevėžio ligoninė pranešė apie medikės netektį. Mirė Gastroenterologijos skyriaus darbuotoja Rita Sabaliauskienė. ...
-
Kiekvienas komponentas atlieka lemiamą vaidmenį
Kraujo donorystė – neatsiejama sveikatos priežiūros dalis, gelbstinti gyvybes žmonėms, sergantiems įvairiomis ligomis ir sunkių kraujavimų atvejais, po nelaimingų atsitikimų, traumų, avarijų, komplikuotų gimdymų ar po sudėtingų operacij...
-
Nuo pneumokoko skiepys efektyvesne vakcina
Stebima, kad sergamumas pneumokokine infekcija pastaraisiais metais auga. 2022 m. registruoti 88 šios infekcijos atvejai, 2023 m. – 137, o šiemet vien per pirmuosius dešimt mėnesių – 201 atvejis. ...
-
Praėjusią savaitę ūgtelėjo bendras sergamumas peršalimo ligomis, mažiau sergančių COVID-191
Praėjusią savaitę išaugo bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), bet sumažėjo sergamumas COVID-19, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Tyliuoju žudiku vadinamas sutrikimas: žmonės eilėje pas gydytojus laukia net iki 4 metų21
Klaipėdos universiteto ligoninės Širdies aritmijų centro medikai vieną iš dažniausių širdies sutrikimų – prieširdžių virpėjimą – nuo šiol gydo kitaip. Plaučių venos izoliuojamos, širdies raumen...
-
Didžiausia šio amžiaus rykštė talžo vis jaunesnius: būdavo silpna, pildavo karštis2
Nemokamai pasitikrinti ar neserga viena dažniausiai diagnozuojamų ligų pasaulyje suplūdo šimtai kauniečių. Cukrinis diabetas laikomas bene didžiausia šio amžiaus rykšte. Juo suserga vis daugiau ir vis jaunesnių žmonių. Tam užki...
-
Dirbtinai kuriamos kliūtys vaistų importui: kiek galėtų sutaupyti valstybė ir Lietuvos gyventojai4
Ar gali būti, kad dėl biurokratijos Lietuvos žmonės, o ir pati valstybė permoka už vaistus? Lygiagretaus vaistų importo asociacija atsakomybę verčia Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, neva ši dirbtinai kuria kliūtis, o būtų galima suta...