– Kuo skiriasi namų tvarkymas nuo namų organizavimo?

– Namų tvarkymas yra daiktų susidėjimas į vietas, o organizavimas yra sistema, kuria remiantis kiekvienam daiktui yra sukuriama vieta ir jis negali iš jos iškeliauti. Susitvarkyti ir išsivalyti nepakanka, kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą. Ją turi žinoti kiekvienas šeimos narys ir visuomet tą daiktą padėti į jam skirtą vietą.

– Kaip sukuriamos tos vietos?

– Jei nusprendėme susiorganizuoti, pavyzdžiui, virtuvę, viską reikia išimti iš spintelių bei stalčių ir įvertinti. Kai visi daiktai prieš akis, lengva pamatyti, kad turime kelis samčius, krūvą senų keptuvų, pasibaigusio galiojimo prieskonių ir kt. Visus pasenusius, nebetinkamus naudoti ir pasikartojančius daiktus reikia išmesti. Likusiems daiktams reikia sukurti vietas, pasitelkiant įvairias dėžutes, krepšelius. Beje, dėžutės reikalingos ne tik biriems produktams, bet ir šiaudeliams, folijai ir kitiems smulkesniems daiktams, kad stalčiuje ar spintelėje nevyrautų chaosas.

– Ar daug indelių ir krepšelių nesukuria dar daugiau netvarkos?

– Krepšelių ir dėžučių per daug nebūna, būna per daug daiktų (šypteli). Todėl pirmiausia reikia atsikratyti to, kas nereikalinga, ir tik reikalingiems daiktams pirkti dėžutės, indelius, pakabus ar kt. Daiktai namuose negali voliotis bet kur ir rinkti dulkes. Pasilikti reikia tik tuos daiktus, kurie turi materialinę ar emocinę naudą. T.y. naudojami buityje arba suteikiantys teigiamų emocijų, malonių prisiminimų, kuriems jaučiame ypatingų sentimentų. Jei daiktas neatlieka nei materialios, nei emocinės / psichologinės funkcijos, jo namuose laikyti nereikėtų.

Tėvų atsakomybė – sukurti daiktams vietas, kad vaikai žinotų, kur mašinytės, kur lėlytės, kur kelnaitės.

– Ką daryti, kad namai būtų tvarkingi? Ar tai apskritai įmanoma?

– Įmanoma, jei kiekvienas daiktas turės vietą. Net jei namai susikuičia, jie labai greitai sutvarkomi, nes žinai, koks daiktas kur dedamas. Padarai valgyti ir viską sudedi į vietas, o ne palieki paskleista ant stalviršio, nes stalčiuose ir spintelėse nėra vietos. Net jei tai darbo dienos rytas ir visi skubame, nepalieku savo namų netvarkingų. Kol vaikai pusryčiauja, pakloju lovas, televizoriaus ir kitus pultelius, elektroninius prietaisus padedu į jiems skirtas vietas. Kai daiktai turi vietas, kasdieniam tvarkymuisi pakanka keliolikos minučių. Sudedu indus į indaplovę, visus daiktus – į jų dėžutes, krepšius, stalčių skyrius ir tereikia nuvalyti dulkes, išplauti grindis.

– Kuriose namų vietose netvarka atsiranda greičiausiai?

– Koridoriuje. Jei nėra kur susidėti batų, pakabinti striukų, rankinių ir kuprinių, iškart atsiranda netvarka. Jei turėsite dėžių batams, įsuksite kabliukų rankinėms ir kuprinėms susikabinti, tvarkingai spintoje kabinsite paltus ir striukes, chaosas išnyks akimirksniu.

– Kaip į tvarkymąsi įtraukti visą šeimą?

– Tėvų atsakomybė – sukurti daiktams vietas, kad vaikai žinotų, kur mašinytės, kur lėlytės, kur kelnaitės. Atidarius spintą ar stalčių, jis turi žinoti, kad į kairę keliauja kojinės, į dešinę – kelnaitės. Nupirkime dėžučių ir užrašykime, kur kokiems daiktams skirta. Jei mažylis dar neskaito, ant kiekvienos užklijuokime po atitinkamą lipduką. Jei kažkur ne vietoje numeta raktus, tikriausiai nesukūrėme jiems vietos ir nepasakėme, kad tame stalčiuje, kairėje ar dešinėje, yra dėžutė, kur dedami raktai. Suaugusieji turi sukurti vietą daiktui ir apie tai pasakyti vaikui. Kai yra sukurta sistema, ji tikrai veikia. Jei matote, kad į sukurtą vietą daiktas nepadedamas, ją reikėtų pakeisti, pabandyti kitą organizavimo būdą.

Sistema: sukurti daiktams vietas padeda dėžutės, krepšeliai. Be jų stalčiuose ar lentynose įsivyrauja chaosas./ Freepik.com nuotr.

– Kodėl verta keisti tvarkymosi įpročius?

– Visi esame labai užimti, nuolat bėgame, todėl grįžus į namus norisi pailsėti, o ne galvoti apie prievolę susitvarkyti namus. Juk mieliau tą laiką skirtume pažiūrėti filmą, pasigaminti kažką skanaus, paskaityti knygą. Namų organizavimas yra labai naudingas, nes nebereikia galvoti, kur padėti kokius nors daiktus. Dar labai svarbu išmokti prieš perkant apgalvoti, ar tikrai naudosite tą daiktą, kur jį padėsite, ar jis tikrai bus reikalingas.

– Ką daryti žmonėms, kurie labai nemėgsta tvarkytis?

– Jie tik galvoja, kad nemėgsta, nes nebuvo išmokyti tvarkytis. Tikriausiai jų tėvų namuose buvo chaosas, per daug daiktų. Arba kažką negero padarius tėvai bausdavo liepdami susitvarkyti kambarį. Paprastai nemeilė buičiai yra vaikystės arba jaunystės traumos. Aš taip pat nemėgstu tvarkytis. Todėl, kad esu tinginė, man ir patinka viską susisteminti ir organizuoti (šypteli). Tada reikia mažiau tvarkytis. Galima sakyti, kad aš beveik nesitvarkau, nes daiktai neiškeliauja iš savo vietų. Tiesa, noriu pabrėžti, kad tvarkymas skiriasi nuo valymo. Valyti namus būtina bent kartą per savaitę (dulkės, plytelės, kilimai, grindys ir kt.).

– Ar tiesa, kad netvarka neigiamai veikia mūsų savijautą?

– Namuose mes kuriame, atsipalaiduojame, bendraujame su šeima. Jei namai netvarkingi, apie kokią kūrybą, meilę ir bendravimą galime kalbėti? Vienas iš svarbiausių sėkmės faktorių ir šeimoje, ir darbe yra tvarka, o viena pagrindinių konfliktų ir net skyrybų priežastis yra buitis. Ypač daug nesutarimų kyla, jei vienas poroje labai tvarkingas, o kitas ne. Siūlau žmonėms susiorganizuoti namus, bent pasidomėti tokiais dalykais, susimažinti turimų daiktų skaičių, įsivesti namų organizavimo taisykles ir jomis vadovautis. Nereikia labai mėgti buities, bet kai pasidarai tvarką, namuose norisi būti, gaminti valgyti, ilsėtis.

– Kiek laiko per dieną reikėtų skirti tvarkymuisi?

– Kai daiktai turi savo vietas, pakanka skirti 15 minučių. Kasdien po vakarienės sudėti indus į indaplovę, sutvarkyti spintelių paviršius, stalą, įjungti robotą arba pačiam išvalyti grindis. Kituose kambariuose sudėti daiktus į jiems skirtas vietas. Ryte būtina pasikloti lovas. Tiesa, patalus patariama vėdinti, todėl ryte reikia iškedenti ir tvarkingai sudėti pagalves, gražiai užtiesti antklodę, iki pusės ją atkloti ir atidaryti langą, kad vėdintųsi.