Daugelis jaunų žmonių, nors ir nėra turtingi, trokšta gyventi naujame būste. Kai kurie jų tikina radę išeitį: perka naują butą prie miesto ir moka tiek pat, kiek išleistų gyvendami neekonomiškame miesto daugiabutyje.

Nuoma pasirodė per brangi

Tipiška istorija. Kaunietis Tadas su drauge nusprendė pradėti gyventi kartu, prireikė stogo virš galvos. Iš pradžių jie ėmė domėtis dviejų kambarių buto nuoma. Senos statybos daugiabučiuose nuoma įkandama, bet mokestį gerokai padidina šildymas. Atlikę rinkos tyrimą jie suskaičiavo, kad sudėjus komunalinius mokesčius ir nuomos užmokestį šaltuoju metų laiku jiems tektų mokėti apie tūkstantį litų. Tai pasirodė daugoka.

Tad jauna pora pradėjo domėtis, kaip nusipirkti nuosavą būstą. Dėl didelių mokesčių už šilumą į senus daugiabučius jie net nežiūrėjo. Tadas rado jo piniginei prieinamą išeitį. Paėmęs paskolą iš banko, pirko naujos statybos butą prie Kauno. Jaunas vyras suskaičiavo, kad komunaliniai mokesčiai, įskaitant šildymą, ir mėnesinė paskolos įmoka sieks apie 1200 litų.

Šešių butų name įrengtas autonominis šildymas dujomis, šalčiausiu metu šildymo išlaidos neturėtų viršyti 200 litų. Jauno vyro įsitikinimu, šildymo kainą lemia ne tik šildymosi būdas, bet ir sienų varža.

„Mokėdamas ne ką daugiau, nei už nuomojamą butą, galiausiai aš turėsiu nuosavą būstą“, – naudą įžvelgė kaunietis. Paskolą jis turės išsimokėti per 17 metų, 64 kv. m ploto butas su daline apdaila jam kainavo apie 150 tūkst. litų. Žvalgydamasis analogiško naujo būsto Kaune Tadas teigė neradęs kaina ir kokybe tinkančio pasiūlymo.

Kainą išlygins mokesčiai

26 metų Saulius gyveno kartu su tėvais Šilainiuose keturių kambarių bute. Sutaupęs šiek tiek lėšų, nusprendė įsigyti savo namus. Iš pradžių jis dairėsi į butus, parduodamus tame pačiame mikrorajone. Tačiau jį gąsdino tai, kad namai jau gerokai senstelėję, kiemai perpildyti automobilių, būtų dideli mokesčiai už šilumą. Sauliaus teigimu, žiemą jo tėvai sumokėdavo apie 1 tūkst. už šildymą ir kitus komunalinius patarnavimus.

Pakaunėje nusipirkęs kiek didesnį nei 60 kv. m ploto butą, Saulius jaučiasi kur kas erdviau, nes jame lubos aukštos, jis įsirengė antresolę. Taigi, svetainės „antrajame aukšte“ jis įsirengė vietą miegoti ir spintą retai naudojamiems daiktams laikyti. Kadangi kol kas jis gyvena vienas, po antresole esančio tikrojo miegamojo jis beveik nenaudoja, tad ir nešildo.

„Nusipirkęs maždaug 60 kv. m ploto senos statybos butą Šilainiuose kad ir už 80 tūkst. litų, į jo remontą būčiau investavęs mažiausiai 30–40 tūkst. litų. Taigi, būtų kainavę 120 tūkst. litų. Už šį naujos statybos butą mokėjau 130 tūkst. litų. Tiesa, jis buvo su daline apdaila. Daug ką dariausi pats, todėl įrengti kainavo tik apie 30 tūkst. litų“, – skaičiais dalijosi pašnekovas.

Saulius neabejoja, kad šiek tiek brangiau sumokėjęs už naujos statybos būstą jis vis tiek laimės, nes kas mėnesį mokės mažesnius komunalinius mokesčius. Ne šildymo sezono metu jis už komunalinius patarnavimus sumoka iki 100 litų, o suma už šildymą nesiekia 200 litų.

Būstą kaunietis pirko už grynuosius, neėmė banko paskolos. „Padėjo tėvai, sesuo. Bankų labai bijome, nes galiausiai sumoki dvigubai daugiau“, – juokėsi vyras. Didelio skirtumo, kur gyventi – mieste ar priemiestyje, jis nemato. „Gyvenant Šilainiuose iki Senamiesčio buvo 6 kilometrai, dabar – 9 kilometrai“, – palygino pašnekovas.

Be to, naujos statybos namo gyventojams priklauso po plotelį kiemo žemės. Kiekvienas šeimininkas jį panaudoja savaip: kas augina daržoves, kas įrengė žaidimo erdvę vaikams. Saulius pasistatė stoginę dviem automobiliams.

Vyras tikina, kad mieste naujos statybos butai gerokai brangesni. Pavyzdžiui, mažesnis butas su daline apdaila Savanorių prospekte buvo siūlomas pirkti už 180 tūkst. litų.

Trūkumus nustatė ekspertas

Saulius nesibaimina, kad pigesni būtai priemiestyje prastesnės kokybės. „Žinoma, trūkumų pasitaiko, bet viskas ištaisoma, juk yra garantija. Pas mane problemų nebuvo. Specialiai pirkau butą nebaigtame statyti name, galėjau pats prižiūrėti ir daryti kai kuriuos sprendimus“, – pasakojo vyras.

Tiesa, Saulius pasikvietė ekspertą, kuris surašė savo pastebėjimus. „Pateikiau juos firmai ir ji viską ištaisė“, – pridūrė Saulius. Jo pageidavimu keistos stogo konstrukcijos, papildomai įrengtas stoglangis.

Net ir tie, kuriuos tenkina sena statyba, džiaugiasi pasirinkę ne miestą, o užmiestį. Ilgą laiką Kaune nuomojamuose butuose gyvenęs Giedrius mielai išsikraustė prie miesto ribos.

Pasak jauno vyro, į darbą tenka važiuoti ne ką toliau kaip iš Šilainių. Vyras anaiptol nesijaučia tapęs kaimiečiu. Čia pat yra parduotuvė, vaistinė, darželis, mokykla.

„Čia ramybė, žmonės draugiškesni, jie labai prižiūri aplinką, o svarbiausia visuomet yra kur pastatyti automobilį“, – džiaugiasi pašnekovas. Už šiuolaikiškai įrengtą 51 kv. m ploto butą su visais baldais prieš metus jis mokėjo 95 tūkst. litų.

Nors namas šildomas centralizuotai, itin dideliais mokesčiais Giedrius nesiskundžia. Praėjusią žiemą už šalčiausią mėnesį teko mokėti iki 300 litų. Buto išlaikymo kaina, pripažino pašnekovas, panaši kaip mieste, bet pats butas kainavo maždaug trečdaliu pigiau nei analogiški būstai Kauno miegamuosiuose mikrorajonuose.

Miestuose lieka pensininkai

Nekilnojamojo turto skelbimuose galima matyti, kad Kauno priemiesčiuose naujos statybos butai su daline apdaila kainuoja nuo 2 iki 2,6 tūkst. litų už 1 kv. m. Butai mieste naujuose namuose, pavyzdžiui, Dainavos mikrorajone, kainuoja nuo 2,9 iki 4,6 tūkst. litų už 1 kv. m. Tiesa, šiuos butus dar reikia įrengti.

Mažiausiai kainuoja butai senos statybos namuose miegamuosiuose rajonuose. Šie būstai jau būna įrengti, bet nebūtinai pagal pirkėjo skonį, o perdaryti gali kainuoti ne ką mažiau, nei įrengti nuo nulio. Daugelis senųjų butų nepatrauklūs, nes juose nepatogus išplanavimas, ankštos erdvės, nusidėvėjusi kiemų infrastruktūra.

Teigiama, kad naujos statybos butų mieste kainą padidina žemės kaina. Kita vertus, būsto kainą ir vertę taip pat lemia pastato kokybė, jo ilgaamžiškumas, pasirinktos statybinės medžiagos. Į kokį būstą investicijos pasiteisino, geriausiai parodys laikas.

Į miestų ateitį žvelgiantys specialistai įžvelgia pavojų, kad jaunimas kraustosi į priemiesčius, esą dėl to nukenčia ir gimstamumas. Užmiestyje nėra patogios infrastruktūros vaikams auginti, o mieste, kur visa tai sukurta, lieka gyventi pensininkai. Jaunimo migracijos į užmiesčius tendenciją parodė pastarasis gyventojų surašymas. Todėl manoma, kad būtina sudaryti prieinamas ir patrauklias gyvenimo sąlygas jauniems žmonėms kurtis mieste.