Ką tik į populiarumo viršūnę šoktelėjęs A. Vyšniauskas pasidalino savo muzikos kelionės pradžia ir kaip daina „Aš judu“ atvėrė naujas galimybes. „Per karantiną parašiau dainą „Aš judu“. Iš tikrųjų buvo toks jaunas amžius, kuriame labai norėdavosi nuolatinio veiksmo be sustojimo 24/7 , o čia draudimas švęsti, nors mano gimtadienis, sėdim su kolega Mantu studijoje ir išjudėjom per muziką,“ – pasakojo A. Vyšniauskas.

Jis taip pat prisimins ir savo išskirtinį koncertą Madagaskare, kur pasirodė lietuviams ant jūros kranto: „Vykau į Madagaskarą koncertuoti pas lietuvius. Labai smagią šventę turėjom. Koncertas ant jūros kranto, šiltas oras, krenta vaisiai nuo medžių. Kas galėtų būti geriau?“ – prisiminimais dalijosi A. Vyšniauskas.

Pranešimo siuntėjų nuotr.

A. Vyšniauskas taip pat papasakos, kaip jo daina „Jeigu žinai, ko tu nori“ pakeitė ne tik jo, bet ir klausytojų gyvenimą. „Tikėjausi tikrai didelio pasisekimo su ja, tik galbūt ne tokio didelio masto ir ne tokių pokyčių kitų žmonių gyvenime, kuriuos atnešė ši daina. Kartą nulipus nuo scenos, prieina moteris ir sako: „Man tavo daina padėjo apsispręst gyvenime. Šiandien išėjau iš darbo, nes užgrojo ne tom natom, ir dabar pradėsiu dirbt tai, ką aš noriu gyvenime.“ Džiaugiuosi, kad žmogus atrado save, kad galbūt žmogus, kuris jau yra pametęs savo vertę gyvenime ir nedrįsta kažko keisti, paklauso muzikinį kūrinį, kuris galbūt man yra tik muzika, o jam atveria mąstymą, gali kažką gyvenime keisti, tampa stipresnis. Šita magija man yra nesuprantama“, – su šypsena veide pasakojo jaunasis atlikėjas

Kalbėdamas apie netikėtai užklupusią šlovę, A. Vyšniauskas prisipažino, kad populiarumas nėra jo tikslas. „Ar aš sąmoningai bandysiu išlaikyti tą populiarumą darydamas kažką, kas galbūt nepatiktų man pačiam? Ne. Aš ne dėl to atėjau kurti muziką. Man muzika kuriasi dėl to, kad ji negali nesikurti. Tai yra toks saviraiškos būdas, be kurio man sunku gyvent ir aš tada nesijaučiu pilnavertis. Ar man populiarumas labai daug atneša iš pasitenkinimo pusės? Ne. Ar jis man yra naudingas kaip muzikantui? Taip. Aš noriu, jog žmonės žmonės suprastų, kad muziką kuriu todėl, kad aš negaliu jos nekurti. Labai smagu, kad žmonės atpažįsta, bendrauja, bet tai nėra mano pagrindinis tikslas“, – laidoje „Šeškinės 20“ kalbėjo A. Vyšniauskas.

Pranešimo siuntėjų nuotr.

Ovidijus Vyšniauskas taip pat atskleidė savo požiūrį į sūnaus karjerą ir kodėl jis niekada nesikišo į jo kūrybą. „O kam reikia? Jeigu aš kišiuosi, tai ten nebus sūnus. Aš jam sakiau, kad niekad nedarysiu jo žvaigžde, negalvok, nesvaik, nelengvas čia dalykas, čia jau misija gyvenime. Viską pats, pats, pats. Aš tau meškerę daviau, gaudyk žuvį pats, galvok, kur žvejot, kaip. Tik taip, kitaip nieko nebus“ – sakė tėvas, prisimindamas ir savo paties kūrybos pradžią, kai dar muzikos pasaulis buvo visai kitoks.

Nors Adomo Vyšniausko ateities planai dar nėra aiškūs, jis tvirtai žino, ko nori gyvenime. „Žinau, ko noriu. Man dar tik 23 metai, daina šovė, galbūt žmonės tikisi, kad čia dabar bus kitas „gabalas“, dabar arena ir taip toliau, bet aš dar ramiai savęs noriu ieškoti, aš galbūt net save įsivaizduoju pabandyti ir iš aktorinės pusės, galbūt pakurti savo rūbų kolekciją. Pabandysiu visur save. Dažniausiai, kur save įkišu kūryboje, ten visai neblogai sekasi, tai kodėl toliau nebandyti?“ – ne vieną mįslę užminė atlikėjas.

Daugiau įdomių prisiminimų ir pokalbių apie populiarumo iššūkius bei kūrybinį procesą galėsite išgirsti jau šį trečiadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Šeškinės 20“.