Tapo gyvenimo būdu

Prabėgusi vasara nusinešė ir "Pažaislio liepų alėjos vakarus". Koncertų ciklą užbaigė svajingas ir poetiškas akustinis grupės "Skylė" koncertas, o kiekvienos muzikinio kolektyvo dainos paskutinį akordą lydėjo nuoširdi A.Smilgevičiūtės šypsena.

Ši moteris daugumai pažįstama pirmiausia kaip muzikantė, tačiau ji yra baigusi ir klasikinės filologijos studijas. "Vaikystėje jaučiau potraukį muzikai. Iš pradžių gal nieko neįprasto – seneliai turėjo pianiną, pabarškindavau juo, pati sau daineles pagrodavau. O mokykloje, kai buvau paauglė, mes sukūrėme estradinį ansamblį, šiek tiek rimčiau susidomėjau muzika. Tada mano gyvenime ėjo muzikinė linija, tačiau greta jos – ir mokslų bei kitų interesų linijos. Kai reikėjo rinktis, ką studijuoti, pasirinkau klasikinę filologiją, o muziką pasilikau kaip neformalų užsiėmimą", – pasakoja garsi atlikėja.

Ilgainiui muzika iš pomėgio virto gyvenimo būdu, o universitete įgytos žinios šiandien lydi kūrybiniame kelyje.

Vertybiniai pasirinkimai

1991 m. Roko Radzevičiaus iniciatyva įsikūrusi grupė "Skylė" nuo pat pradžių savo tekstais didelį dėmesį skyrė mitologijai, istorijai, gilioms poetinėms linijoms. 1996 m., A.Smilgevičiūtei prisijungus prie šio kolektyvo, jame padvelkė jautria moteriškumo dvasia, dar stipresnio ryšio su gamta pajauta ir baltiškąja tradicija.

Kaip sako pati dainininkė, studijų metais susiformavęs bendras kultūrinis laukas ir vertybiniai supratimai padarė didelę įtaką jos muzikiniams pasirinkimams ir kūrybai. "Studijavau ne tik įvairius antikinius, bet ir baltų religijos bei mitologijos šaltinius, nes nemažai jų buvo parašyta lotynų kalba", – apie ryšį su baltiškąja kultūra, kuri atsispindi muzikoje, pasakoja A.Smilgevičiūtė.

"Be to, mes visi esame iš čia, visi matome senuosius ženklus, nors kartais manome, kad jų ir neįsisąmoniname. Jie apsigyvena mumyse. Aš gyvenau Plungėje, Žemaitijoje. Susigyvenau su tų kraštų žmonių būdu, vietine gamta, kultūriniais ženklais, žemaitiškomis koplytėlėmis ąžuole. Na, kad ir tos koplytėlės – jos atskleidžia mūsų kultūros daugiasluoksniškumą, nes nors joje sėdi katalikų šventasis, bet jis – ąžuole. Aš dažnai pėsčiomis eidavau į savo kaimą pas gimines ir matydavau tokį ąžuolą su koplytėle", – kultūros pėdsakų svarba neabejoja ji.

Vidinė branda

Kita svarbi grupės "Skylė" dainų tekstų linija – patriotizmas. Jis ryškiai atsiskleidė 2010 m. pasirodžius albumui "Broliai", kuris buvo skirtas 1944–1953 m. Lietuvos laisvės kovų dalyviams atminti.

"Albumo "Broliai" idėja gimė grupės lyderiui Rokui. Jis nusprendė sukurti visiškai naujas – neperdainuotas senas partizanines dainas. Kai ši idėja vystėsi, partizaninė tema buvo nepopuliari. Dabar yra daug ir įvairių diskusijų, bet tada net mūsų grupėje nebuvo visiško užtikrintumo, kad mums tikrai viskas pavyks ir mes deramai šią temą paliesime", – atvirauja A.Smilgevičiūtė.

"Bet kai viskas įsivažiavo, mes labai džiaugėmės, kad daug žmonių prie mūsų prisidėjo. Tai tapo ne tik grupės albumu, bet ir visuomeniniu reiškiniu. Tada mes su koncertais keliavome per Lietuvą, o prieš juos vykdavo paskaitos, lankėme partizanų atminties vietas. Į tai tikriausiai atsigręžėme dėl vidinės brandos, apmąstymų apie Tėvynę, bendruomeniškumą", – sako ji.

Vienas kitą papildo

Grupės repertuarą dainomis dažniausiai papildo A.Smilgevičiūtė ir R.Radzevičius. Visi kiti grupės nariai prisideda savo muzikiniu, aranžavimo, atlikimo indėliu.

"Pačią idėją būname apmąstę mes su Roku. O su kūryba būna visaip, kuriame etapais. Gyvename gyvename, ieškome temos, ji atsiranda, mus uždega ir kažkaip pradedame kurti. Rokas, pavyzdžiui, pasako, kad turi melodiją, bet jam sunkiau sekasi kurti tekstą – turi tris eilutes teksto ir klausia, ar aš galėčiau jas išplėtoti. Arba aš turiu muziką, bet Rokas ją aranžuoja. Kuriame ir atskirai, ir kartu, vienas kitą papildome", – dalijasi menininkė.

Kiti grįžę namo gali darbui uždaryti duris, o pas mus taip nėra. Tačiau laisvu nuo kūrybos metu gyvename šeimos gyvenimą, kaip ir visi žmonės.

Būta nemažai bandymų grupę "Skylė" priskirti alternatyviajai muzikai. Pati A.Smilgevičiūtė sako, kad grupę išties sunku apibrėžti kaip vienos muzikos krypties atstovę. "Tačiau mes turime kryptį, kurios laikomės. Rokas kaip kompozitorius turi savo braižą. Laikomės tęstinumo, savo spalvos. Mums yra svarbūs tam tikri instrumentai, kuriuos turime ir kuriuos ne visos grupės naudoja. Pavyzdžiui, akordeonas, fleita ar kiti smulkesni instrumentai. Mums svarbu išlaikyti ir teksto prasmės gylį, nes prasmės mums yra svarbios. Stovėti ant scenos ir kalbėti apie nieką... Tikriausiai neturime tiek drąsos, kad stotume prieš žmones ir neturėtume, ką papasakoti. Mes savo muzika norime pasišnekėti su klausytojais", – sako ji.

Patikrinta bendrystė

A.Smilgevičiūtė tiki, kad muzika turi skleisti šviesią energiją. Tokią muziką klausyti renkasi ir ji pati. "Prieš pusantrų metų buvau atlikėjos iš Farerų salų Eivør koncerte, kuris man paliko gilų įspūdį. Atrodo, aš pajutau tą atlikėją. Eivør muzikoje yra akustinių instrumentų ir šiek tiek elektronikos. Ji turi kažką panašaus, ką turime mes, ir jos energetika man labai imponuoja. Ji tikrai labai talentinga", – nauju atradimu džiaugiasi dainininkė.

Su grupe "Skylė" prabėgo daugiau nei du Aistės dešimtmečiai. Atlikėja atvira – per šiuos metus būta ir pakilimų, ir nusileidimų. "Bet mes turėjome du stiprius proveržius, kurie labai džiugina. Kartu patyrėme daug dalykų, susicementavome, turėjome neeilinių koncertų. Labiausiai išskirtinis buvo Ukrainoje, antiteroristinės operacijos zonoje, pafrontėje, sudėtingomis sąlygomis grojome kariams. Ir kai grojome Maidane. Tos ir kitos patirtys mūsų grupę labai sujungė ir ta bendrystė mums yra didžiausia vertybė. Nes tai yra tokia kompanija, kurioje kiekvienu žmogumi galiu visiškai pasitikėti", – dalijasi ji.

Pilnatvė – šeimoje

A.Smilgevičiūtė su grupės lyderiu R.Radzevičiumi – duetas ne tik ant scenos, kūrybinėse dirbtuvėse, bet ir namuose. O jų gyvenime viskas susiję su muzika ir kūryba.

"Kiti grįžę namo gali darbui uždaryti duris, o pas mus taip nėra. Tačiau laisvu nuo kūrybos metu gyvename šeimos gyvenimą, kaip ir visi žmonės. Atostogaujame, bendraujame su draugais, giminėmis, važiuojame į mano gimtąją Žemaitiją. Nors mano vyras yra vilnietis, jis labai pamilo žemaitišką kultūrą. Tai, ką girdite mūsų muzikoje, tuo mes gyvename ir kasdienybėje", – sako savo šaknis vertinanti moteris.

Gyvenimo pilnatvę jai suteikia stabilumas namuose, šeimoje. "Kai pavyksta viską subalansuoti, viską teisingai išdėlioti – vaikai savo vietoje, aš savo vietoje, ateina ramybės būsena. Jei čia nėra stabilumo, net nesinori galvoti apie jokią kūrybą. Pagrindas yra šeima", – sako A.Smilgevičiūtė.