Tuoj savo 18-ąjį gimtadienį švęsianti dainininkė Simona Milinytė švyti. Perdėtas lieknumas ir psichologiškai sunkus laikotarpis – praeityje. Vis dėlto ji nutarė palikti Lietuvą. Mergina jau pasirašė keletą sutarčių, viena jų – su Elle's Martin-Grigaitis kompanija.

Svoris mažėjo dėl streso

– Simona, regis, jūsų nuotaika labai gera, priešingai nei prieš pusantrų metų, kai kalbėjomės paskutinį kartą.

– Taip. Atsigavau, viskas pasikeitė, pasitaisė, einu į priekį, – šypsosi Simona ir nuoširdžiai prisipažįsta: – Tuomet jaučiausi labai blogai. Dėl neteisybės, šmeižto.

2010 m. gruodį kankino ir žiauriai nužudė man artimiausią žmogų – brolį Vaidą. Per trejus metus sulaukiau daugybės apkalbų, šmeižto, brolį apkaltino nebūtais dalykais, o policija nesugebėjo rasti žudiko.

Tai turėjo įtakos ir man, ir mano šeimai. Esu iš tų, kurie išsiverkia vienumoje, savo kambaryje, viską išgyvena savyje. Nors suprantu, kad mano tėvams – dar sunkiau nei man.

– Ar teisingai supratau, kad jūsų svoris buvo drastiškai sumažėjęs būtent dėl streso? Interneto komentaruose buvo minimos priežastys – nuo itin griežtos dietos iki anoreksijos.

– Nesirengiau mesti svorio. Kalta įtampa, kurią patyriau. Dė jos sutriko hormonų veikla. Tesvėriau apie 40 kg. Dabar sveriu 53 kg.

– Šiuo metu jūs, kaip niekada, išsiskiriate itin moteriškomis kūno formomis. Nepersistengsite į priešingą pusę?

– Ne, ne! (Juokiasi.) Esu tik 160 cm ūgio, todėl jaučiasi kontrastas tarp to, kaip atrodžiau prieš kelerius metus ir kaip atrodau dabar. Man labai patinka dabartinė mano išvaizda ir metus nekintantis svoris.

Daugiau nei milijonas gerbėjų

– Jūs labai jautriai reaguodavote į komentarus internete? Vis dar juos skaitote?

– Dabar – neskaitau. Turiu apie 10 artimiausių žmonių, tai – tėvai, mokytojai, kurių nuomonė man labai svarbi. Prašau jų pagalbos, objektyvios nuomonės, kritikos po savo koncertų, poelgių. Jie man padėjo atsitiesti ir padeda tobulėti.

Manau, kad pagiežingus interneto komentarus rašo žmonės, kurie yra nusivylę gyvenimu ir taip išlieja savo pyktį. Tai – žemas lygis. Ir tokie komentatoriai vienodi.

– Ir vis dėlto sunku patikėti, kad įveikiate smalsumą ir užgniaužiate savyje norą neskaityti, ką apie jus rašo, kaip vertina.

– Tapau psichologiškai stipresnė, man padėjo ir psichologė. Be to, nenoriu nusileisti iki vertintojų, kurie tik ir stengiasi pažeminti, įgelti, lygio.

– Žmonės dažniausiai tūžta ant tų, kurių kelias, jų manymu, kaip rožėmis klotas. Apie jus tikriausiai mano, kad pasiturintys tėvai jums daug ką padeda ant lėkštutės.

– Netrukus man sukaks 18 metų, tačiau šeimoje visą laiką tėvai gerbė ir mano nuomonę, nuo mažens nenurodinėjo. Aš visada buvau savarankiška – jau nuo šešerių metų rinkausi, kokius būrelius noriu lankyti. Seniai neprašau tėvų pinigų – uždirbu iš koncertų, albumų ir internetinių portalų, kuriuose įvairios įmonės perka reklamą. Socialiniame tinkle "Twitter" turiu jau apie milijoną du tūkstančius gerbėjų, tad, galima sakyti, uždirbu ir iš reklamos – įvairios bendrovės moka už reklamos žinutes. Tai ir kramtomoji guma, ir kelionės, ir įvairios prekės. Kartais – 100, kartais – 1 000 dolerių už vieną reklamą. Būna ir tuščių mėnesių. Tuos reikalus tvarko viena įmonė.

Jei pinigų turiu nedaug, neperku daiktų. Be to, natūralu ir puiku, kad tėvai pagal galimybes padeda savo vaikams.

Anglija ar Australija?

– Koks džiugiausias jūsų gyvenimo pastarojo meto įvykis?

– Sutartis su didele amerikiečių prodiuserių kompanija. Pavadinimo neatskleisiu, nes lietuviai – labai pavydūs žmonės. Seniau buvau paskelbusi apie sutartį su viena kompanija, tai lietuviai rašė labai negražias žinutes.

Apie savo sutartį paskelbsiu vėliau, kai išvyksiu iš Lietuvos. Taip, aš ketinu emigruoti. Dar neaišku, ar greitai po Naujųjų metų sutikimo, ar kai baigsiu mokyklą. Tėvai liks Lietuvoje.

– Oho! Į kokią šalį iškeisite Lietuvą?

– Galbūt tai bus Didžioji Britanija, galbūt – Australija: pasirašiau sutartį ir su Žilvino Grigaičio žmonos australės Elle Martin-Grigaitis kompanija.

Neseniai su mama atostogavau Kinijoje. Ten taip pat pasiūlė sudaryti sutartį net keturiems metams. Kinai mokėtų už buto nuomą, automobilį, maistą ir dar siūlo atlyginimą. Šalis labai įdomi, dar derinamos sutarties detalės. Galbūt ir išvyksiu porai metų. Tiesa, mano širdis linksta į anglakalbę šalį.

– Regis, tėvynei jaučiate nemažą nuoskaudą.

– Čia daug pavydo, negerų žmonių. Kalbu apie jau minėtą šmeižtą. Be to, užsienyje daugiau galimybių tobulėti muzikos srityje ir padaryti karjerą. Taip pat galvoju mokytis arba viešųjų ryšių, arba advokatūros. Imponuoja abi profesijos.

Lietuvoje daug niūrumo

– Simona, bet gyvenime daug kas priklauso ir nuo požiūrio – tamsą ar šviesą nori matyti. Ir jei negali pakeisti pasaulio, kaip sakoma, pradėk keisti save. Pavyduolių, blogų žmonių yra visur. Ir Didžiojoje Britanijoje, ir Australijoje.

– Sutinku. Bet Vakaruose visai kitokia kultūra, žmonės dažniau šypsosi, mandagesni, malonesni. Bent jau gatvėje. Taip, gal šypsenos jų ir dirbtinės, bet aš manau taip: namie būk toks, koks nori, bet kai išėjęs į gatvę į viešumą spinduliuoji vien negatyvą, pesimizmą, pyktį, man labai nepatinka.

Kai pavyzdys – nutikimas JAV. Prireikė vaistų, mūsų gidai patarė neskubėti pirkti ir greitai atsirado žmonių, kurie padėjo – vienas vaistinėje pasiūlė vandens, antras – atsisėsti,  trečias turėjo vaistų nuo galvos skausmo.

– Bet gal pagyvenusi Vakaruose suprasite, kad ten daugiau nenatūralumo, kaukių, tuštybės? O mūsų skausmas, niūrumas ar džiaugsmas – visa tai yra tikra?

– Gal Lietuvoje ir vaikštoma be kaukių, bet čia – pernelyg daug niūrumo ir pavydo. Ir čia daug ir neteisybės, ir skausmo.

Be to, Lietuvoje liks šeima – kada norėsiu, tada ir grįšiu. Lietuva liks šalis, kurioje gimiau, užaugau, pradėjau muzikinę karjerą.

– Tuomet niekada jau nebebandysite atstovauti Lietuvai "Eurovizijos" dainų konkurse?

– Kas žino? Ne viena emigrantė bandė tai daryti. Bet dabar koncentruojuosi į koncertus, leidybą.

Muzika yra tai, apie ką svajojau. Ir tai lėmė ne tėvų įtaka. Jie tik padėjo man siekti svajonės. Pradėjau dainuoti būdama vos kelerių metukų, sulaukusi 10 metų, nusprendžiau lankyti karatė. Tėvai nedraudė. Po dvejų metų vėl norėjau dainuoti, nes be muzikos negalėjau. Viename konkurse paprašė manęs sudainuoti dainą "Sparnuotosios sūpynės" ir prasidėjo...

Didžiausias autoritetas – mama

– Kam, be muzikos, dar skiriate dalelę savęs?

– Pirmiausia – šeimai. Draugams, mokslams, kurie svarbiau už muziką.

– O meilė?

– Būna simpatijų, draugų. Kelerius metus draugavau su vaikinu. Bet nesutapo mūsų nuomonės. Jis norėjo iš manęs sulaukti daugiau dėmesio, tačiau dėl savo veiklos to padaryti dabar negaliu. Tiesa, likome geri draugai.

– Būsimos emigrantės mylimasis greičiausiai bus ne lietuvis?

– Turbūt – ne. Dabar turiu didelį draugų ratą užsienyje. Bendraujame, susirašome.

– Jūsų muzikinis skonis pasikeitė? Ar autoritetai vis dar Beyonce, Lady Gaga?

– Taip. Dar – Demi Lovato. Ji nuo mažens pradėjo karjerą. Viešas gyvenimas turėjo didelės įtakos jos psichikai, ji sirgo, pjaustėsi venas. Po to dvejus metus praleido ligoninėje, atsitiesė, grįžo su triukšmu į sceną, išleido porą albumų, 2013 m. – ketvirtąjį – "Demi" ir šio albumo singlą "Heart Attack". Nuo 2012 m. Lovato yra Amerikos talentų šou "X Factor" teisėja.
Bet didžiausias mano autoritetas – mama. Tai – svarbiausias žmogus, į kurį galiu kreiptis dieną ir naktį, dalytis džiaugsmais ir guostis. Žmogus, kuris man yra viskas.

– Kokia, artėjant 18 metų gimtadieniui, jums atrodo pati aukščiausia svajonių kalno vieta?

– Pasitikiu savimi, žinau, ko noriu, ir einu savo keliu. Noriu būti išgirsta, laiminga. Ateityje – turėti gražią šeimą. Dar – baigti mokslus ir atidaryti savo advokatų kontorą. Būdamas advokatu gali ir dainuoti.

– Hm. Tai ateityje Simona Milinytė bus dainuojanti advokatė?

– (Juokiasi.) Galbūt ir taip.