Dainininkas E. Sipavičius daugiau nei prieš metus pateko į avariją – važiuojantį motoroleriu jį partrenkė automobilis. Labiausiai nukentėjo veidas. Nors šiandien sužalojimų nelikę nė žymės, už ką jis be galo dėkingas plastikos chirurgams.

Netyčia jį nutrenkusio žmogaus atlikėjas nekaltina – ir pats yra ne kartą patekęs į situacijas, kai nuo nelaimės pasitaikiusius jo kelyje apsaugojo vos keli milimetrai.

„Kiekvienam savo, – kalbėdamas apie avariją, išmokiusią jį iš naujo pažvelgti į gyvenimą, sako Egidijus. – Vieniems, kad pabustų, būtini skaudūs įvykiai, kitiems užtenka geros knygos. Man, matyt, reikėjo tokio gero smūgio. Dabar, išeidamas iš namų, visada pabučiuoju mylimą moterį. Nes kaskart pagalvoju, kad galiu ir negrįžti. Avarija, insultas, infarktas – nesvarbu, kas – nesame nemirtingi. Ir dažnai jaučiuosi tiesiog dėkingas: už tai, kad galiu vaikščioti, bėgioti, drybsoti ant bet kurio šono – juk mes dažnai nevertiname pačių paprasčiausių dalykų“.

Kitas laidos „Visi mes žmonės“ pašnekovas – žurnalistas, rašytojas G. Drukteinis – visiems laikams įsiminė tą datą, kai sėdintį prie vairo automobilyje jį pakirto infarktas. Kelias dienas net patys artimiausi žmonės nežinojo, ar jis pabus iš komos.

Šiandien Giedrius vėl toks, kaip ir anksčiau – vos tragedija nesibaigęs įvykis nepakeitė nei jo būdo, nei ironiško žvilgsnio į save. Tačiau padėjo atrasti suvokimą, kokie iš tiesų svarbūs patys artimiausi: „Ryte apkabinu žmoną, pasiteirauju, kaip laikosi dukra, studijuojanti užsienyje, paskambinu tėvams. Be to, sportuoju, nerūkau, sveikiau valgau. Nes gavau gerą pamoką, kad reikia tikrintis sveikatą – nesvarbu, kaip gerai beatrodytum“.

Aktorius M. P. E. Martynenko, nuo vaikystės sergantis diabetu, komą yra patyręs 15 kartų, išgyvenęs gaisrą, per kurį vos nežuvo, net bandymą nusižudyti. Kas vyksta su žmogumi, atsidūrusiu komoje?

„To neįmanoma apsakyti žodžiais, – sako aktorius. – Būtų tas pats, jei aklajam mėgintum papasakoti, kas yra spalvos“. Pastarąjį kartą į komą jis paniro praėjus keletui dienų po vestuvių, poilsiaudamas Nidoje su žmona, turėjusia greitai gimdyti. Jis iki šiol su didžiausiu siaubu prisimena jos akis, kuriose matė juodą savo paties kūno formos skylę. Ir pasižadėjo iš visų jėgų stengtis, kad daugiau nei jai, nei jau gimusiam sūnui nebesuteiktų tokio sielvarto, kokį teko perskaityti mylimosios akyse.