Filmas „Laimės gėlelė“ – čia atskleidžiama laimės siekimo keliama grėsmė

  • Teksto dydis:

Ar laimė yra pervertinama? Austrų režisierė Jessica Hassner sako – taip ir pristato savo naujausią, distopinį filmą „Laimės gėlelė“ („Little Joe“, 2019), už kurį pagrindinė aktorė Emily Beecham gavo apdovanojimą Kanų kino festivalyje. Kur gali nuvesti beatodairiškas nesibaigiančios laimės siekimas, sužinosite jau nuo vasario 7 d.

Įkvėptas Mary Shelley klasikinės knygos „Frankenšteinas“, filmas „Laimės gėlelė“ pasakoja apie biotechnologę Elis, sukūrusią ypatingą gėlelę, kuri prižiūrima sukelia laimės jausmą. Šis ypatingas augalas gali tapti labai pelningu naujųjų laikų antidepresantu. Nusižengusi saugumo reikalavimams, Elis slapčia vieną gėlelę parsineša namo. Po kelių incidentų mokslininkė pradeda įtarti, kad per savo kūrinį gali prarasti savo sūnų.

„Mokslas yra svarbi tema šiuolaikiniame pasaulyje ir aš norėjau tai atliepti. Mano filme mokslininkė yra moteris ir mes žiūrime, koks jos santykis ne tik su augalu, bet ir savo sūnumi, kurį taip pat galėtume laikyti pabaisa. Jie abu vystosi keistu būdu ir ji nebegali jų kontroliuoti,“ – žurnalui „Collider“ teigė režisierė.

Per mokslininkės ir motinos veikėją pasakojama istorija taip pat užčiuopia platesnes šiuolaikines problemas – nuolatinį visuomenės daromą spaudimą žmonėms būti laimingais ir manipuliaciją mumis. „Žmonės visada troško laimės, bet dabar tai tapo didele grėsme. Nuolat jauti spaudimą būti laimingu ir tą jausmą transliuoti kitiems. Kada paskutinį kartą sutikai ką nors ir paklausus, kaip jiems sekasi, tau atsakytų „blogai“? Manau, tai išties mus gali sustabdyti nuo buvimo laimingais. Socialinės medijos taip pat pakeitė mūsų gyvenimus. Pavyzdžiui, mano vaikas mokykloje mokosi, kaip reprezentuoti save internete. Tai pozityvus dalykas, tačiau tuo pačiu parodo, kaip pasikeitė visuomenė. Kaip save pristatai tapo svarbiau nei ką tu reprezentuoji,“ – žurnalui „Little White Lies“ pasakojo J. Hassner.

Austrų režisierė savo filmuose visada kūrė dirbtinį pasaulį. Naujausias jos kūrinys ypatingai išsiskiria siurrealia atmosfera ir estetika, sustiprindamas siužetinę liniją ir augalo atnešamus siaubus. J. Hassner visada dirba su ta pačia komanda, o kostiumus jai kuria jos sesuo Tanja. „Dirbdami kartu, ilgainiui mes sukūrėme ypatingą, dirbtinį vizualinį stilių. Man patinka parodyti, kad filmas yra filmas. Mane visada intrigavo tai, kad kaip režisierė, aš pasirenku, kur pastatyti kamerą ir aš noriu, kad žiūrovai tai suprastų. Tai tik filmas. Jis nėra tobulas pasaulis. Jame yra klaustukų ir juodųjų skylių – ne viskas yra matoma“, – „Cineuropai“ apie savo vizualinį stilių kalbėjo režisierė.

Po pasaulinės premjeros Kanų kino festivalyje britų kino žurnalo redaktorius ir kino kritikas Davidas Jenkins gyrė aktorės E. Beecham vaidybą bei teigė, kad J. Hassner dar nėra sukūrusi blogo filmo per savo karjerą. Kartu su Kanuose apdovanota aktore vieną pagrindinių vaidmenų filme suvaidino Benas Whishawas, geriausiai pažįstamas kaip profesorius Q Džeimso Bondo filmuose. „Laimės gėlelėje“ jis vaidina Elis bendradarbį, su kuriuo ji išveisė augalą. „Benas iš pradžių gali pasirodyti kaip švelnus ir draugiškas, tačiau vėliau pamatai jo kitą, kiek agresyvią ar „moksliukišką“ pusę, kuri visai nėra draugiška“, – apie tai, kodėl pasirinko aktorių filmui pasakojo režisieriui.

Išskirtinai vizuali laimės troškimo istorija kino teatruose jau nuo šio penktadienio, vasario 7 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių