Šį mėnesį mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius pasaulyje viršijo 5,5 milijono, o Lietuvoje tiesiogiai ir netiesiogiai su koronavirusu susijusių mirčių skaičiuojama kiek daugiau nei 14 tūkst. Ir nors pasaulyje pastarosiomis savaitėmis vis dažniau kalbama apie jaunėjantį susirgusiųjų ir nesiskiepijusių mirusiųjų amžių, o viso pasaulio mokslininkai įspėja apie naują, itin užkrečiamą omikron atmainą, vis dar netrūksta skeptikų, netikinčių ne tik viruso egzistavimu, vadinančių jį eiliniu gripu, vengiančių skiepytis, besipiktinančių suvaržymais.

„Nesiskiepijau ir nesiskiepysiu – šitą labai dažnai girdim... Na, tai ką aš galiu atsakyti – tai tada, kai susirgsi, būk geras, žmogau, neskambink greitajai – aš taip norėčiau paprašyti, ir visiškai to nebijau. Tiesiog neužkišk vietos lovoj, yra gi krūva kitų ligų, dabar žmonės negali sveikti, gydytis, gauti planinių paslaugų, nes kažkas tamposi lyg dusinamas pagalvės“, – emocijų neslėps 34-erių televizijos laidų prodiuserė, žurnalistė Justina Ragauskaitė. Moters pasakojimai apie tai, ką matė ir patyrė, kaip ir Svaras, savanoriaudama COVID-19  sergančiųjų skyriuose beveik keturis mėnesius, sukrės.

„Kai matai, kaip prie karsto rauda jauna mama, palaidojusi dar jaunesnį sūnų, tai yra tragiškas vaizdas, absoliučiai tragiškas... Todėl norėtųsi, kad žmonės susivoktų ir saugotų ne tik save, bet ir savo artimuosius ir nekeltų jiems skausmo“, – sako šokėjas, grupės „Džentelmenai“ lyderis Vytautas Mackonis. Spalio mėnesį buvo palaidotas artimas šokėjo draugas, Vilniaus regbio akademijos regbininkas Artūras Vigūra, miręs nuo COVID-19 viruso sukeltų komplikacijų. Vyrui tebuvo 32-eji, jis – Vytauto bendraamžis.

Tuo metu fotografas, tyrimų žurnalistas Vidmantas Balkūnas, arti fiksavęs priekinėje COVID-19 fronto linijoje dirbančius medikus, pasakos apie tai, ką pamatė šiuose skyriuose. „Mano tikslas buvo parodyti visuomenei tai, ko iki to nematėme, tik girdėjome, kad būtų kuo mažiau sąmokslo teorijų ir klaidingų įsivaizdavimų. Kai tu matai 60-ies moterį, kuri pati nieko negali padaryti, ir turi jai keisti sauskelnes, suvoki, kad bet kada gali pats ten atsidurti. Verkti neverkdavau, bet ašaros kartais kaupdavosi iš bejėgiškumo, kas gali nutikti, kai viena dieną džiaugiesi gyvenimu, o kitą dieną gali gulėti vienoje tų lovų...“, – pasakos V. Balkūnas.