Šiltesnis nei įprasta birželis – o kaip su lietumi?

Vasaros pradžią Lietuvoje turėjome išties šiltą ir jau pirmomis mėnesio dienomis sulaukėme kaitrų. Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vyriausiosios klimatologės Viktorijos Mačiulytės, sinoptiniu atžvilgiu prognozuoti birželio antros pusės ir Joninių orų dar neįmanoma, bet į tai, kas mūsų laukia, galima pažvelgti iš klimatologinės, ilgalaikės atmosferos cirkuliacijos pusės. Tokiu atveju, specialistė sako, numatoma, kad šiais metais temperatūra dvi paskutines birželio savaites turėtų būti apie 1,5 °C aukštesnė nei įprasta šiam laikotarpiui.

„Palyginimui, įprastai birželio antroje pusėje vidutinė paros oro temperatūra siekia nuo 14,1 °C birželio 17 d. iki 16,8 °C birželio 30 d. Taip pat tikimasi sulaukti apie 15 proc. mažiau nei įprasta kritulių. Žvelgiant į daugiametes prognozes „lietingiausiomis dienomis“ laikoma birželio 17 d., birželio 23 ir 24 d. ir birželio 28 d. Tačiau gali būti, kad šiemet Joninių laikotarpis bus sausas, tik neįmanoma pasakyti, ar pačią Joninių dieną nelis. Numatomos šiltesnės ir sausesnės antros birželio pusės sąlygos negarantuoja, kad gyvensime be lietaus ar vėsesnių dienų“, – pažymi V. Mačiulytė.

Nešvenčia Joninių, bet švenčia vasarą

Žinant nenuspėjamas mūsų orų prognozes išties kyla baltas pavydas, kad kai kurios Europos vietovės žvelgiant į vidutinius birželio orus nesulaukia nė vienos lietingos dienos. Tai geriausiai paaiškina, kodėl turėdami progą net ir keletui dienų lietuviai vyksta gaudyti saulės spindulių svetur. Štai visiškai sausais birželio orais gali pasigirti Turkija. Stebint pastarųjų metų vidutinius birželio mėnesio orus matyti, kad Antalijoje šį mėnesį nebūna nė vienos lietingos dienos. Izmyre – vos 4 lietingos dienos per visą mėnesį, kai numatoma lietaus tikimybė.

„Tiesa, jei sumanysite Turkijoje pabuvoti per Jonines, žinokite, kad ši vasaros šventė čia nėra švenčiama. Na, nebent pavyks sutikti vietinį senolį, kuris dar prisimins ir papasakos, kaip kitados birželio 23 d. kaimo gyventojai susiburdavo laukuose tam, kad pasveikintų mitinę būtybę Saya, simbolizavusią derliaus gausą, energiją ir vaisingumą“, – sakė vieno tarptautinio kelionių organizatoriaus Produkto skyriaus vadovė Dagnė Sannikova.

Ispanijoje pakreipkite metus į gera

Ir visgi šiuo metu nemažai poilsiautojų pamėgtų Europos krypčių laukia magiškosios vasaros saulėgrįžos. Jei paklaustumėte, kurią šalį galima tituluoti vidurvasario fiestos sostine, užvirtų aštrios diskusijos. Graikai suskubtų priminti, kad ilgiausią metų dieną Prometėjas nuo Olimpo kalno žmonėms atnešė dievų ugnį, o ispanai atkirstų, kad jei šią naktį peršoksite per jų šalyje uždegtą laužą, tai blogus metus galite pakreipti į gera, be to, išgydysite ir kūną, ir sielą.

„Ispanai vasaros sugrįžtuves švenčia degdami San Juano (liet. Šv. Jono) laužus. Įdomiausia, kad kiekvienas Ispanijos miestas ir salos San Juano dieną švenčia savaip. Pavyzdžiui, daug kur Tenerifėje jau nuo pietų skamba gyva muzika, o vakare rengiami įspūdingi ugnies šou. Šioje saloje senovinius ritualus atlieka gyvulių augintojai. Ožkų bandos genamos į jūrą tikint, kad tokiu būdu gyvuliai yra apvalomi. Maljorkoje, ypač Palmoje, neapsieinama be persirengėlių parado ir „Ugnies bėgimo“, šioje saloje dar vadinamo „Correfoc“. Įspūdingo reginio metu vyksta gėrio ir blogio kova. Vietiniai sako, kad San Juano festivalis saloje – ne tik vienas didžiausių, bet ir kone smagiausias, simbolizuojantis šviesos pergalę prieš tamsą.  Fiesta vyksta Parc de la Mar parke“, – pasakoja D. Sannikova.

Na, o jei per Jonines būsite Barselonoje, prisiminkite, kad didžiausias šios šventės smagumas vyksta Barselonetoje. Vaikštinėdami po miestą pakelkite akis į viršų – ispanai mėgsta susiburti ir San Juano dieną švęsti dideliuose balkonuose ar terasose.

Joninių iššūkis – užkopti į Olimpo kalną

Dar viena kryptis, kurioje lietaus tikimybė birželį taip pat kone lygi nuliui, o švęsdami Jonines gyventojai linksminasi visa širdimi – Graikija. Kaip pastebi specialistė, istorija lėmė, kad čia susipynė net keletas dar antikos laikus menančių tradicijų. Vienos jų skirtos prisiminti mitologinį saulės šviesos dievą Apoloną, kitos – titanus Kroną ir Prometėją. Iki šių dienų per vidurvasario šventę atletai graikai lipa į Olimpo kalną.

„Pasakojama, kad su unikaliomis Šv. Jono dienos apeigomis galima susidurti nuvykus į atokesnes šalies vietoves. Nuo seno trumpiausią vasaros naktį graikės sudėdavo savo asmeninius daiktus į puodą ir palikdavo po figmedžiu. Tikėta, kad per naktį daiktai prisipildo magijos ir kitą rytą traukdamos juos iš puodo merginos gali spėlioti apie ateities jaunikį“, –  pasakoja D. Sannikova.

Atskiro pasakojimo vertos italų vidurvasario tradicijos ar Bulgarijoje švenčiama Enyovden diena. Tačiau kad ir į kurią iš išvardytų šalių nuspręsite patraukti Joninių savaitgalį, pasinaudodami papildoma laisva diena, visur rasite būdų, kaip švęsti magišką saulės, gausos, džiaugsmo ir vaisingumo šventę. Na, o didžiausias privalumas, ko gero, yra tai, kad pakilios nuotaikos netrikdys mintys apie galimą lietų.