Už kalnus geriau tik kalnai, kuriuose nebuvai. Po šiuo sparnuotu posakiu galėtų pasirašyti bene kiekvienas sportinių kelionių mėgėjas.

Potyriai atperka nepatogumus

Tiems, kurie serga ar tik nori susirgti kalnų liga, dabar pats metas pirkti makaronus, pakuoti kuprines ir rengtis svaiginamiems įspūdžiams – daugelis kelionių organizatorių jau skelbia vasaros maršrutų startą.

Lietuviai dažniausiai masinami žygiais į Alpes, Aukštuosius bei Žemuosius Tatrus, Norvegijos bei kitus Europos kalnus.

Bendrovės "Bartika" vadovė Lilija Rutavičienė pripažino, jog turistinės stovyklos kalnuose mėgstantiesiems keliauti patogiai gali tapti nemenku iššūkiu.

"Tokios kelionės – puikus sprendimas tiems, kurie mėgsta aktyvų poilsį, nėra lepūs, kuriems nesvetima kuprinė ir palapinė. Tačiau ir tie, kurie pirmąkart išsirengę į kalnus patiria nepatogumų ar net stresinių situacijų, kitąmet, žiūrėk, sugrįžta, kad vėl galėtų keliauti į kalnus. Vaizdai ir potyriai atperka menkus buitinius vargus. Juolab kad prieš kiekvieną žygį keliautojai rimtai pasirengia, išklauso specialų instruktažą, o kelionėje juos lydi patyrę vadovai", – drąsino pašnekovė.

Galima nakvoti ir lovoje

L.Rutavičienė taip pat pridūrė, kad kalnus pasiryžusiems prisijaukinti turistams nebūtina miegoti po galva pasikišus akmenį: "Stovyklų, kurios įrengiamos kempinguose, sąlygos gana komfortiškos – žmonės miega palapinėse, tačiau norintieji gali išsinuomoti namelius arba numerius viešbutukuose. Žinoma, ši paslauga kainuos papildomai." Paprastai tokia nakvynė kainuoja nuo 15 iki 25 eurų.

Organizatoriai turistams siūlo dvejopas keliones – kai keletą dienų su visa manta ir nakvynėmis skirtingose vietose judama iš vieno taško į kitą bei vadinamuosius radialinius žygius.

Pastaruoju atveju stovyklavietė įrengiama vienoje vietoje – kasryt žygeiviai keliauja vis kitu maršrutu, o vakare sugrįžta pernakvoti į savo laikinuosius namus kempinge. Būtent tokį būdą L.Rutavičienė pradžiai rekomenduotų išbandyti nepatyrusiems turistams.

Grožisi ne vien gamta

Neatsiejama žygių po kalnus dalis – pažintinė programa. "Štai mūsų organizuojama kelionė į Norvegiją trunka 15 dienų, iš kurių 7–8 skirtos kalnų žygiui. Tačiau pakeliui neaplankyti garsiausių miestų, pasigrožėti unikaliomis medinėmis bažnytėlėmis bei kitomis įdomybėmis būtų tiesiog nuodėmė", – šypsojosi pašnekovė.

Tad rengiantis į kalnus pravartu apsirūpinti ne tik atitinkama apranga ir inventoriumi, tačiau ir turėti papildomų kišenpinigių.

L.Rutavičienės skaičiavimu, 9 dienų kelionė į Slovakiją, Aukštuosiuos Tatrus, vienam žmogui atsieitų apie 1000 litų. Iš jų maždaug 800 litų tektų sumokėti agentūrai, o likusi dalis būtų skirta įvairioms išlaidoms – maisto produktams įsigyti, lankytiniems objektams, vietiniam transportui, kalnų keltuvams.

Žygis po Italijos Alpes, be papildomų išlaidų, atsieitų apie 1500 litų, po Norvegiją – apie 1300 Lt.

Žygeivių po kalnus atmintinė

1. Daiktai kuprinėje, kurie tiesiogiai liečiasi prie žmogaus nugaros, turi būti lygūs, be aštrių kampų, kyšančių išorėje. Svarbu, kad svoris būtų paskirstytas tolygiai dešinei ir kairei kūno pusei. Pačius sunkiausius daiktus reikia dėti į viršutinę kuprinės dalį. Visa amunicija, ypač miegmaišis, turi būti apsaugoti nuo drėgmės.

2. Nuolatinio buvimo gamtoje sąlygos skiriasi nuo gyvenimo mieste ir įgyja visai kitokią prasmę. Grupės aktyvumas nesumažėja ir geliant uodams, ir pliaupiant lietui. Bet kokiu atveju reikės statyti palapines ir kurti laužą.

3. Batai kopti į kalnus turi būti kietu, profiliuotu padu, aukštais auliukais, kuprinė – pailgos formos. Vyrams apie 80 litrų, moterims – apie 70 litrų talpos. Apsaugai nuo lietaus patartina įsigyti specialų uždangalą kuprinei arba daiktus supakuoti į polietileno maišelius viduje.

4. Kelionei derėtų rinktis tokius produktus, kurie būtų lengvi, tačiau sykiu sotūs ir maistingi, o iš jų pagaminti patiekalai – įvairūs. Populiariausi turisto racione – makaronai, kruopos bei įvairūs konservai.