Jam buvo 90 metų.

„Su širdgėla ir beribiu liūdesiu, patirdami didžiulį skausmą, pranešame, kad Maxas von Sydowas iškeliavo anapilin“, – rašoma su naujienų agentūra AFP pasidalintame pareiškime.

M. von Sydowas, pagarsėjęs savo aštriu žvilgsniu ir tarsi skulptoriaus išskaptuotais veido bruožais, per savo nepaprastai įvairialypę karjerą tapo daugelio atpažįstamu veidu.

Neseniai jis pasirodė tokiuose populiariuose filmuose kaip „Žvaigždžių karai: galia nubunda“ (Star Wars: The Force Awakens), taip pat seriale „Sostų karai“ (Game of Thrones).

Savo karjerą jis pradėjo 6-o dešimtmečio pradžioje Stokholmo, o paskui – Malmės teatro scenose, kur jis susipažino su žmogumi, padėjusiu jam išgarsėti – švedų režisieriumi I. Bergmanu.

Būtent M. von Sydowo ir I. Bergmano bendradarbiavimas kuriant nekomercines juostas, kurias daugelis kritikų dabar laiko visų laikų kino klasika, tikriausiai liks labiausiai įsimenama margos jo karjeros dalis.

Vienoje įsimintiniausių scenų kino istorijoje, 1957-ųjų juostoje „Septintasis antspaudas“ (Det sjunde inseglet) jis suvaidino riterį, žaidžiantį šachmatų partiją su Mirtimi nuošaliame paplūdimyje.

M. von Sydowas pasirodė daugelyje kitų I. Bergmano filmų, tokiuose kaip „Mergelių pavasaris“ (Jungfrukallan), „Pro tamsų stiklą“ (Sasom i en spegel), taip pat juostoje anglų kalba „Prisilietimas“ (Beroringen), kuriame jis vaidino kartu su amerikiečių aktoriumi Elliottu Gouldu (Eliotu Guldu).

Jis taip bendradarbiavo su kolege skandinavų kino grande Liv Ullmann (Liv Ulman) kuriant 1971-ųjų šedevrą „Emigrantai“ (Utvandrarna) apie į JAV persikėlusią grupę skurdžių švedų. Ši Jano Troello (Jano Truelio) juosta buvo nominuota keliems „Oskarams“.

Vienas iš paskutinių jo vaidmenų buvo griežtas rusų admirolas Thomas Vinterbergo (Tomo Vinterbergo) 2018-ųjų filme anglų kalba apie 2000 metais įvykusią Rusijos povandeninio laivo „Kursk“ katastrofą.

2002 metais jis priėmė Prancūzijos pilietybę ir atsisakė savo švediško paso.