Viena jų – angelišku balsu dainuojanti ir ukulele grojanti 29-erių Mandy Harvey, kuri savo dainos nė negirdi. Mergina apkurto dėl ligos būdama 18 metų ir, rodos, turėjo pamiršti savo svajonę tapti dainininke. Ne tik nepamiršo, bet ir ėmė tobulinti vokalą pasinaudodama muzikos vibracija, kurią jaučia pėdomis, ir raumenų atmintimi.

Į „Amerikos talentų“ sceną mergina lipo su jausminga daina „Try“ apie savo išgyvenimus. Ar reikia sakyti, kad toks pasirodymas pravirkdė publiką, teisėjus privertė ploti atsistojus, o projekto „tėvas“ Simonas Cowellas nedvejodamas paspaudė auksinį mygtuką, Mandy nusiuntusį tiesiai į tiesioginių atrankų etapą, ir pripažino, kad jos pasirodymas buvo vienas geriausių jo kada nors matytų.

Dievas visuomet parodo kelią, net kai atrodo, kad jo nėra.

Antrosios merginos – 27-erių Kechi Okwuchi – pasirodymas ne mažiau sujaudino auditoriją ir teisėjus. 2005-ųjų gruodį ji, būdama vos 16-os, patyrė Nigerijos lėktuvo katastrofą. Iš 109 juo skridusių žmonių teišgyveno du. Kechi buvo viena iš 60-ies jėzuitų mokyklos moksleivių, keliavusių po Kalėdų atostogų į namus, ir vienintelė iš savo draugų gavusi galimybę gyventi. Mergina nudegė 60 proc. kūno, patyrė per 100 operacijų ir nepaisant visko laiko save laimės kūdikiu ir džiaugiasi gyvenimu.

Kechi sako, kad dainavimas jai padėjo ištverti tamsų gyvenimo periodą ir atrasti jėgų kovoti. Po dvejų metų išsigydžiusi savo traumas ji su šeima persikėlė į JAV, kur toliau rūpinasi žuvusių draugų atminimu, jėzuitų mokykla ir kartu tobulina vokalą bei siekia dainininkės karjeros.

Ir rodos, ji pasuko reikiama linkme – „Amerikos talentuose“ ji atliko Edo Sheerano baladę „Thinking Out Loud“, o jos pasirodymas „Facebook“ jau peržiūrėtas daugiau kaip 45 mln. kartų. „Mano gyvenimas nėra tik mano pačios, aš taip pat gyvenu už visus žmones, kurie prarado gyvybes tą lemtingą dieną, ir jie tikrai nenorėtų, kad aš amžinai gedėčiau“, - sakė Kechi.

Neprarado ji ne tik optimizmo, bet ir tikėjimo – atvirkščiai, dar uoliau jį skleidžia. Prieš pat lėktuvo katastrofą ji šalia sėdėjusiai geriausiai draugei sakė, kad reiktų melstis, o dabar tik pakartoja savo mėgstamiausią frazę, kad Dievas visuomet parodo kelią, net kai atrodo, kad jo nėra.