Tomas Kučinskas apie ambasadoriaus postą Didžiojoje Britanijoje negalvoja.

42 metų bendrovės "Švyturys Utenos alus" valdybos pirmininkas netrukus mokysis lyderystės bei strateginio valdymo Prancūzijoje ir JAV, Harvardo universitete. Jo bendramoksliai bus bent 15 metų valdymo stažą ir mažiausiai milijardą litų apyvartą turinčių milžiniškų įmonių bosai.

Į politiką – po penkiasdešimties

O politika? Kalbos apie T.Kučinsko diplomatinę karjerą, apie tai, kad galbūt kaip tik jis taps ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje, neatrodė atsitiktinės. Ar tai tik ilgos šachmatų partijos pradžia?

"Iš verslo į politiką dažniausiai einama sulaukus penkiasdešimtmečio, – šyptelėja. – Tad dar turiu apie 10 metų. Kiek matau ėjimų, politikoje savęs neįžvelgiu. Iš verslo marškinėlių dar neišaugau, turiu didelių siekių ir planų, o mokslai susiję su pasirengimu darbui Vakarų rinkoje."

Kažkada sklandžiusios versijos, kad Tomas svajoja apie Lietuvos Prezidento postą, tebuvo tik gandas, blefas: "Negalėjau kalbėti apie prezidento postą. Noriu prisidėti prie Lietuvos pasikeitimo, švarumo, atvirumo naujoms idėjoms, o tam nėra labai svarbus politnis postas."

Griežtas, bet žmogiškas

– Ar galima sakyti, kad jūs – vienas iš Lietuvos verslo pilkųjų kardinolų?

– Nežinau, iš kur tokios mintys (šypsosi). Su laiku dauguma žmonių nori būti šešėlyje, tačiau tai nesusiję su paslaptinga veikla.

– Vienas žmogus guldė galvą, kad esate tyras kaip šaltinio vanduo. Bet taip juk nebūna?

– Nėra absoliučiai balto arba juodo. Juk buvo plačiai, pirmuosiuose spaudos puslapiuose aprašytų konfliktų. Ir dėl paramos krepšiniui, ir konfliktas su "Maxima", kai "Vilniaus prekyba" vasarą neprekiavo mūsų produkcija.

– Ar tikrai lietuviškoje realybėje verslas negali išsisukti nuo užkulisinių žaidimų?

– (Atsiduso). Turbūt to nepajutau. Galiu ramiai miegoti, nes nedariau to, dėl ko reikėtų blogai jaustis. Rinkoje visą laiką buvome dideli žaidėjai, kuriems nereikėjo privatizuoti, tad mūsų kova orientuota į vertės auginimą, o ne konkurenciją.

– Pinigai, pelnas, vartojimas, konkurencija. Žmogiškumo faktoriaus nelieka.

– Žmonės, su kuriais teko atsisveikinti, pripažino, kad versle esu labai griežtas ir reiklus. Siekiantis kokybės, rezultato, bet tuo pačiu – labai žmogiškas.

Krizei rengėsi

Skandalingo dokumentinio filmo "Laiko dvasia" T.Kučinskas nematė, tačiau pripažįsta, jog dabartinė krizė gali būti sukelta dirbtinai: "Aišku, jei mes kalbame apie pasaulinį lygį."

Tačiau neabejoja, kad kaltas ir žmonių godumas, aplaidumas, noras pernelyg daug uždirbti. Krizė sužlugdė labai daug žmonių iliuzijų.

"Aš tam rengiausi", – 2007-ųjų lapkritį ir gruodį jis pinigus "ištraukė" iš rizikingų investicijų.

"Kešas" – tai yra grynieji, esantys banko einamojoje sąskaitoje, pinigai, obligacijos ar paprastas indėlis: pasak T.Kučinsko, dabar geriausia tokia investicija.

Ką jis patartų piliečiui, kuris pasiteirautų, į kokią valiutą dabar geriau iškeisti santaupas? Verslininkas turi ir eurų, ir litų, ir dolerių: "Tačiau antrojoje metų pusėje, matyt, paklausiausia valiuta bus doleris."

T.Kučinskas mano, kad po apsivalymo, kuris truks daugiau nei metus, žmonės į pasaulį pažvelgs kitomis akimis: ne viskas jame paremta materializmu, pragmatiškumu. Mes visi, neabejoja verslininkas, tapsime geresni.

Į "Švyturį" Tomas atėjo, kai bendrovės apyvarta siekė apie 50 milijonų litų. Kaip jis jaučiasi dabar, kai kompiuterio ekrane sukasi milijardiniai apyvartos skaičiai? Purto galvą: "Negalvoju apie tai. Taip, apyvarta svarbi verslo dalis. Tačiau svarbiau pelningumas ir įmonės vertė."

Labai sunki pradžia

Penki litai. Ši pinigų suma jam turbūt kelia tik šypseną? Ką jis pirktų už tokius pinigus? "Alaus butelį, gal net du, – nusišypso T.Kučinskas. – Ir mėgstamą energetinį gėrimą. Nesveika produkcija? Kiekvienas produktas yra sveikas tol, kol yra parduotuvių lentynose. Tik svarbu sveikai vartoti."

Verslininkas tikina, kad jis išgyventų per mėnesį už 2 tūkst. litų, kaip gyvena didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Negražbyliauja ir nevaidina: "Nepalūžčiau. Labai sunkiai pradėjau, išgyvenau kančių dienas. Sunkiai tarnavau armijoje – Chabarovske, prie Kinijos sienos. Poligonai, taiga, trisdešimties laipsnių šaltis, lengvi drabužiai, alkis. Netekau 20 kilogramų svorio."

"Studentaudamas, – prisimena jis, – porą metų dirbau valytoju. Keldavausi labai anksti, valydavau auditoriją. Dirbau ir paštininku. Niekas negali žinoti, kas atsitiks rytoj. Todėl reikia būti viskam pasirengus, nes tuomet lengviau išgyventi šoką."

Užuomina į pastaruoju metu prieš save ranką pakėlusius verslininkus? Tam T.Kučinskas sunkiai randa paaiškinimą: "Pinigai – tik viena sudėtinių, bet ne pagrindinė laimės dalis. Nebent jie gelbėjo šeimą, bet labai sunku pritarti tokiam poelgiui."

Kišenėje grynųjų nelaiko

– Pamenate, kada uždirbote dešimtą milijoną?

– (Juokiasi) Nepamenu. Nesu iš tų didžiųjų, kurie valdo milžiniškas įmones, buvau tik samdomas vadovas, mažas akcininkas.

– Lagaminėlis, antrankis: kokia didžiausia rankose laikyta grynųjų pinigų suma?

– (Šypsosi). Galbūt didžiausia suma – 10 tūkstančių dolerių. Nuo 1992-ųjų, kai pradėjau dirbti, pinigus gaunu pavedimu. Ir dabar kišenėje beveik neturiu grynųjų.

– Senovės japonai sakydavo, kad tikras vyras turi turėti bent vieną priešą. Ar jūs pažįstate savo priešus?

– Žinau, kas manęs nemėgsta, bet jie – nėra priešai.

Trys suaugusio vyro žaisliukai

Prieš 5-7 metus jis labai skubėjo gyventi. Dabar džiaugiasi kiekviena minute su žmona, vaikais. Nėra vakarėlių liūtas, nors mielai lankosi teatre, koncertuose. Ir skaito knygas. Ar tai patarimai, kaip iš milijonieriaus tapti milijardieriumi?

Šypsosi: tokias knygas jis jau seniai pervertė. Bet literatūrą apie verslą, lyderystę, jis skaito. Pavyzdžiui, "General Electric" vadovo Johno Franciso ("Jacko") Welcho seriją. "Man patinka jo filosofija, idėjos, kuriomis neretai naudojuosi darbe", – sako T.Kučinskas.

Prieš porą metų jis galvojo apie svajonių būstą. Šiandien svajonė jau realizuota – toks būstas yra. Namas miške, nuostabioje vietoje. T.Kučinskas turi ir kitų būstų, vieną – labai mėgstamoje Nidoje. Ko dar reikia? Na, nebent kada nors užsinorės namo užsienyje – ten, kur šilta.

Vyrai – amžini vaikai, tik augant keičiasi jų žaislai? Iš dalies – taip, sutinka pagalvojęs. Atsiranda nauji poreikiai ir pomėgiai: "Dabar darau tai, ko anksčiau nespėjau. Nėra dienos, kad nežaisčiau teniso."

Žaislas numeris du? Pomėgis, patikslina. Jam tai – kelionės, kitų kultūrų pažinimas. Ar T.Kučinskas nardo Papua Naujoje Gvinėjoje, o tenisą žaidžia Dubajuje, ant viešbučio "Burj al Arab" stogo? Juokiasi: "Rudenį žaidžiau greta to viešbučio, bet ne ant jo stogo."

O trečiasis žaislas arba pomėgis? Žmonos automobilis "Porsche Carrera". Jis prisipažįsta, kad labai mėgsta įsitaisyti už šio automobilio vairo. Išduoda savo mėgstamą atkarpą, kuria važiuoja į golfo klubą – keliuką iš Nemenčinės į Molėtų-Utenos plentą. "Mėgstu tą atkarpą, – sako T.Kučinskas. – Nedaug mašinų, niekas nemato..."

Ir policija? Tomas juokiasi: "Geriau nematytų..."

T.Kučinsko daiktai ir žodžiai

Automobilis: "Audi A8", 2004 metų.

Laikrodis: "Cartier Pacha de Cartier".

Posakis: "Nieko nėra neįmanomo".

Knyga: Johno Franciso ("Jacko") Welcho "Winning".

Svajonių moteris (po žmonos): "Tokių daugiau nėra".

Geriausia savybė: "Jautrumas kitų bėdoms".

Filmas: "Labiausiai sujaudino "Titanikas".

Žodis: "Ačiū", "Laisvė", "Džiaugsmas", "Tikslas", "Malonumas".