„Tai ypatinga juosta, palikusi ryškų pėdsaką visų mūsų, jį kūrusių žmonių, gyvenimuose“, – sako pagrindinį vaidmenį atliekantis Viggo Mortensenas.

Nedaug kas žino, tačiau šios biografinės dramos kūrėjai juostą dedikavo…varnai. Vieną dieną netoli filmavimo aikštelės V. Mortensenas rado automobilio sužalotą paukštį ir pasiėmė jį globoti. Pavadino Lariu. Vėliau šį augintinį pamilo visa komanda ir jis tapo kone filmo simboliu.

„Laris buvo kaip sėkmės simbolis, kai jis atsirado pas mus, tapome geresni, pradėjome geriau sutarti, atsirado bendrystės jausmas. Taigi drąsiai galiu sakyti, kad Laris nusipelnė vietos titruose. Jis išgelbėjo filmą“, – pasakoja aktorius.

Taigi drąsiai galiu sakyti, kad Laris nusipelnė vietos titruose. Jis išgelbėjo filmą.

Juostos „Žalioji knyga“ veiksmas vyksta praėjusio amžiaus viduryje pietinėse Amerikos valstijose, kur dar galiojo segregacijos įstatymai, pagal kuriuos buvo legalu neįsileisti ar neaptarnauti juodaodžių įvairiose paslaugų ir pramogų vietose.

Frenkis „Lūpa“ Valelonga (aktorius V. Mortensenas) gauna pasiūlymą padirbėti juodaodžio pianisto Dono Širlio (akt. Mahershala Ali), iškeliaujančio į koncertinį turą Amerikos pietuose, vairuotoju. Abu herojai yra iš visiškai skirtingų pasaulių: Floridoje gimęs Donas kuria muziką, laisvai kalba aštuoniomis kalbomis ir yra tikras elegancijos ir etiketo įsikūnijimas. Italų kilmės Frenkis yra ryšių su mafija turintis storžievis, sunkiai sukurpiantis kelis sakinius anglų kalba.

Dėl Amerikos pietuose vis dar labai stiprios rasinės neapykantos „Lūpa“ nutaria vadovautis populiariu to meto kelionių gidu – „Negrų keliautojų žaliąja knyga“ – kurioje yra visa informacija apie viešas paslaugų ir pramogų vietas, nepavojingas juodaodžiams. Tačiau net ir su šio gido pagalba vyrus kelionėje lydi nuolatinės patyčios, agresija, įžeidinėjimai ir smurtas. Nuoširdžiai dirbdamas savo darbą, Frenkis visomis išgalėmis stengiasi apsaugoti savo darbdavį, nors prieš susipažindamas su Donu, ir pats turėjo šiokių tokių „politiškai nekorektiškų“ minčių apie afroamerikiečius.

Donas savo ruožtu pamato, kad po storžievišku „Lūpos“ elgesiu slepiasi nuoširdus, paprastas ir savo šeimą mylintis žmogus, kuriam teisingumas svarbesnis už bet kokius stereotipus. Ilga kelionė kartu bei nuolatinis bendravimas suartina šiuos du skirtingus vyrus ir jų darbiniai santykiai pamažu perauga į tikrą draugystę.