Platūs, laukiniai paplūdimiai, privatumas, ramybė ir gausybė šviežių žuvų. Tuo Žaliojo Kyšulio salų valstybė sužavėjo savaitę su dukra ten besiilsėjusią Liną Jancevičienę.

Tarsi Mėnulyje

Žaliojo Kyšulio Salio sala, kur ilsėjosi Lina, nedvelkė itin didele egzotika, kaip buvo galima įsivaizduoti iš valstybės pavadinimo. Tropikų palmių ir gausios žalumos lietuvėms pamatyti nepavyko.

Salos peizažas, palyginti su Kanarų salomis, gan monotoniškas. L.Jancevičienė pasakojo pasijutusi tarsi Mėnulyje – dykynė, smėlis, platūs laukiniai smėlėti paplūdimiai. Skurdi augmenija.

1495 m. Portugalijos kolonija paskelbtą ir 1975 m. nepriklausomybę atgavusią salų valstybę šiais laikais bene pirmieji „atrado“ jėgos aitvarų gerbėjai.

Jėgos aitvarų rojus

Žaliasis Kyšulys – vienas iš garsiausių jėgos aitvarų taškų. Čia vėjai palankūs skraidžioti bangomis.

„Deja, dvylikametė dukra su jėgos aitvaru plaukiojo tik tris dienas, nes buvo audra, apsiniaukę, banguota, šaltoka – 23–25 laipsniai šilumos“, – pasakojo L.Jancevičienė. Pasak vietinių, sausio mėnesį Žaliojo Kyšulio saloms tai buvo itin nebūdingas oras. „Dėl smarkaus vėjo net spengdavo ausyse“, – prisiminė Lina.

Daugiausia saloje ilsėjosi prancūzų, italų, lenkų. L.Jancevičienę žavėjo, kai 50–60 metų vyrai, nusprendę kažką keisti, drąsiai mokėsi valdyti jėgos aitvarus ir džiaugėsi gyvenimu. Tiesa, jėgos aitvarų pamokos ten nepigios: už dvi valandas – 120 eurų.

Pusantro metro ilgio žuvys

„Mėgstantiesiems ramybę, privatumą, meditaciją tai – nuostabi vieta“, – neapsakomai plačius laukinius paplūdimius gyrė Lina.

Kam dar patiks ši sala? Žuvų patiekalų gerbėjams. L.Jancevičienė šypsosi: Atlanto vandenyne prie Žaliojo Kyšulio krantų jų ten begalė, kartais gaudomų net rankomis.

Nuolatinėje susibūrimų vietoje, pakrantėje, ant uosto tilto, vietos gyventojai įsirengę žuvų turgelį. Vyrai, moterys ir vaikai parduoda dideliuose dubenyse suguldytas įvairiausias žuvis. Kai kurių dydis siekia pusantro metro!

„Milžiniškas žuvis skaniai pagaminti nėra lengva, todėl mieliau rinkdavomės mažesnes, – prisipažino Lina. – Ir pasmaguriavome įmantriausių skonių, įvairiai pagamintų žuvų.“ Lietuvei ypač patiko woah žuvų ir tunų karpačas.

Gamina ir savo vyną

„Meniu nėra, užsieniečiams kainos bene dešimtkart didesnės. Tikrąją patiekalų kainą gali sužinoti susidraugavęs su vietiniais“, – pasakojo L.Jancevičienė.

Žaliojo Kyšulio restorane didelės žuvies porcija su daržovėmis kainuoja 15–25 litus.

„Faktas, kad jie skaniai gaminti tikrai moka, – įvertino Lina. – Portugalai padarė įtaką tam, kad vietiniai išmoktų gaminti net raudonąjį ir baltąjį vynus.“

Vilnietė su dukra savaitę praleido tik Salio saloje, nors pati populiariausia tarp turistų – Boa Vista sala. Beje, susisiekimas tarp salų – tik nedideliais vietos avialinijų lėktuvėliais: laiveliais ar kateriais iš salos į salą turistai neplukdomi.

Ne itin paslaugūs

„Gana šiukšlina, aptarnavimo lygis – vidutiniškas, saloje – tik du penkių žvaigždučių viešbučiai, – apie Žaliojo Kyšulio infrastruktūrą pasakojo Lina. – Vietiniai kreolai nelinkę paslaugiai aptarnauti, kartais nežino elementarių dalykų, pavyzdžiui, kur yra prekybos centras. Jie nėra pikti, bet šypsenomis nesišvaisto. Daug dirbančiųjų iš Afrikos žemyno, Angolos. Tie žmonės moka 4–5 kalbas, tačiau aptarnavimo kultūra, lipšnumu Tailando gyventojams toli gražu neprilygsta.“

Dar vienas vietinio serviso minusas: gultai prie jūros – be čiužinių, tad reikia įprasti gulėti ant kietos plastmasės.

Žaliajame Kyšulyje juntamas afrikietiškas koloritas: moterys vilki įvairiaspalviais sijonais, ant galvos nešioja pilnus rėčius bananų.

Braziliška dvasia

„Lauko baruose skamba gyva muzika, groja gitaros, šokama... Visa tai labai asocijuojasi su braziliška dvasia“, – pripažino keliautoja. L.Jancevičienė šyptelėjo: „Ten labai skanūs ir pigūs tropiniai kokteiliai.“

Saloje galima išsinuomoti automobilį, bet kuklus gamtovaizdis be ugnikalnių, krioklių, kitų išskirtinių kraštovaizdžio yptumų nežadina noro skubėti apvažiuoti visą salą.

Ar vietiniai vyrai įžūlūs? Ar jie šviesiaodėms užsienietėms siūlo tuoktis?

Ne vyrų dėmesio ieškoti vykusi L.Jancevičienė juokiasi: „Ne, tuoktis nesiūlė, nuotykių neieškojau, nors šviesūs plaukai atkreipia jų dėmesį. Moterys, kurioms to reikia, ten neliūdėtų. Dauguma poilsiautojų – jėgos aitvarų gerbėjai, o jų daug daugiau yra vyrų. Skaičiuojant santykį, Žaliajame Kyšulyje vienai moteriai turbūt tenka 10 vyrų.“

Koks pats gražiausias vaizdas Linai įstrigo Žaliojo Kyšulio salose? Moteris ilgai negalvojo: „Šviečianti saulė ir įvairiaspalviai jėgos aitvarai mėlynai žalsvame vandenyje.“

Benzino kaina – lietuviška

Lėktuvo, kuris kyla Varšuvoje ir leidžiasi pasipildyti degalų Kanarų salose (skrydis į Žaliąjį Kyšulį trunka 8 valandas), bilietas pirmyn ir atgal, su viešbučiu ir paketu „viskas įskaičiuota“ kainuoja apie 4 000–4 500 litų vienam žmogui.

Benzino kaina Žaliajame Kyšulyje apytikriai tokia kaip Lietuvoje.

Didelė lėkštė sriubos – 5 litai.

Karštasis patiekalas restorane – 15–30 litų.

Žuvies patiekalas – 15–25 litai.

Vietinio baltojo arba raudonojo vyno butelis – 25 litai.

Kokteiliai, Lietuvos klubuose kainuojantys 20–28 litus, Žaliojo Kyšulio salose kainuoja apie 9 litus.

Ekskursija pamatyti ryklių – apie 50 litų vienam žmogui.

Kuo toliau nuo turistinių vietų, tuo kainos žemesnės.