Jurgitos ir Dainoro Lukų gyvenimas prieš metus apvirto aukštyn kojomis. Tris vaikus auginanti šeima dabar už 9000 kilometrų: Kauną dvejiems metams jie iškeitė į Malaiziją. Kalbų mokyklos ir vertimų biuro vadovė Jurgita, išvykusi dirbti vokiečių kalbos mokytoja į Penango salą, pakeitė ir savo vyro žurnalisto gyvenimą. Dabar Dainoras namuose prižiūri vaikus.

Išvykti padrąsino vyras

Geras darbas Lietuvoje ir finansinis stabilumas 39 metų Dainoro ir 35-erių Jurgitos išvykimui iš tėvynės neturėjo jokios įtakos.

"Norėjome iššūkio, pokyčių, pagyventi kitos kultūros šalyje, kur visada šilta, – kalbėdama per skaipo vaizdo kamerą šypsojosi J.Lukienė, kuri daugiau nei prieš metus sėkmingai išlaikiusi atrankos etapus sulaukė Malaizijos–Vokietijos draugijos pasiūlymo dirbti Penango saloje. – Ilgai dvejojau, bet vyras padrąsino ir pasiryžome išvažiuoti. Dabar tuo labai džiaugiamės ir esame laimingi."

"Dirbu savo svajonių darbą puikioje šalyje, – apie Malaiziją kalbėjo J.Lukienė. – Turime galimybę pamatyti aplinkines šalis – lankėmės Indonezijoje, Tailande, netrukus per atostogas vyksime į Australiją. Iš Lietuvos penkiems žmonėms vykti į tokias tolimas keliones būtų labai brangu."

Vokiečių kalbos filologijos magistro laipsnį ir didelę patirtį studijuodama šią kalbą turinti moteris atsitiktinai perskaitė skelbimą apie vokiečių kalbos dėstytojos darbą Pietryčių Azijos šalyje.

Drėgmė ir karštis neišgąsdino

"Skelbimas tarsi buvo skirtas man", – nusijuokė kalbų mokyklos ir vertimų biuro "Gloria lingua" vadovė Vilniuje ir Kaune. J.Lukienė neslėpė, kad jos netenkino darbo pasiūlymai Vokietijoje.

Po konkursinių atrankos testų, pateiktų dokumentų ir pokalbio per skaipą su Malaizijos–Vokietijos draugijos vadovais lietuvė netrukus sulaukė darbo pasiūlymo mokyti vokiečių kalbos malaiziečių, kinų, korėjiečių, indų, japonų, vietnamiečių mokinius – ir suaugusiuosius, ir vaikus. Dabar Jurgita moko draugijos kursų lankytojus ir dirba valstybinėje malaiziečių ir privačioje tarptautinėje mokykloje.

Apsvarstę pasiūlymą 2013 m. birželį kauniečiai J. ir D.Lukai į Malaiziją išvyko visa šeima: su vienuolikmete dukra Glorija Elžbieta, pusketvirtų metų Gabrieliumi Juozapu ir šešių mėnesių Gracija Marija.

"Nebuvo nė minties, kad galėtume nevažiuoti kartu, – tikino kauniečiai. Jų negąsdino drėgnas ir karštas oras. – Prie 32 laipsnių temperatūros ir drėgmės įpratome labai greitai. Mums jau keista, kai dabar, šiuo sezonu, temperatūra vakarais retsykiais nukrenta žemiau 25 laipsnių šilumos. Mums darosi šaltoka."

Vienas su trimis vaikais

Kaip įdomų ir neblogai apmokamą darbą palikęs Dainoras nugalėjo vyriškas ambicijas ir tapo savo vaikų aukle?

"Iš pradžių motinystės atostogose buvo žmona, bet kai jai pasiūlė darbą Malaizijoje, sutarėme, kad dabar aš išeisiu tėvystės atostogų, kol dukrytei Gracijai Marijai sukaks treji metai, – žvelgdamas į dukrą Dainoras prisipažino, kad daugelis kolegų stebėjosi tokiu jo poelgiu. – Buvo ir supratusiųjų. O kai pažįstami sužinojo, kad mano tėvystės atostogos bus Malaizijoje, neslėpė, kad žavisi mūsų ryžtu išvykti į tolimą šalį su visa šeima. Ir ne vienas mielai pasinaudotų tokia galimybe."

Dabar Lukų šeimos vaikai neįsivaizduoja laisvalaikio, žaidimų be tėčio ar mamos. Kur nors užtrukus tėvams, nuolat klausinėja, ar daugiau niekur jie neis, o jei eis – ar visi kartu?

Rytą nuvedęs dukrą į mokyklą, Dainoras grįžta namo, po to išlydi žmoną į darbą ir namie būna su dviem vaikais. Vėliau iš mokyklos grįžta vyresnioji dukra.

"Trečią vaiką auginti daug lengviau – beveik viskas žinoma, – nusijuokė vyras, pripažinęs, kad likus vienam su trimis vaikais nėra lengva. – Visi nori dėmesio. Vienas – filmukus žiūrėti, kitas konstruktoriumi žaisti, tačiau pirmiausia pasirūpinu mažąja. Tos valandos, kai būnu vienas su jais, – sunkiausios."

Ėmė suprasti mamas

Dainorą gelbsti prie jų penkiaaukščio, kuriame lietuvių šeima nuomoja butą, esantis baseinas. Apie 40 metrų ilgio baseine, tyvuliuojančiame vaikų žaidimų zonoje, mažieji gali purkštis valandų valandas: čia vyresnieji Lukų vaikai per du mėnesius išmoko plaukti, o mažiausioji taip pat drąsiai šoka į vandenį.

"Vyras, stumiantis vaikišką vežimėlį, vietiniams atrodo keistai. Nebent jie mano, kad kažkur greta yra ir mama, – D.Lukas prisipažino, kad vargu ar gyvendamas Lietuvoje tam būtų pasiryžęs. – Dabar suprantu, kaip moterims beprotiškai sunku namuose su vaikais. To nesupras vyrai, kurie visą dieną dirba ir vakare grįžta namo. Buvimas su vaikais išvargina ir fiziškai, ir psichologiškai. Tačiau tai kasdien leidžia patirti ir labai daug džiaugsmo."

Tarsi ilgos atostogos

"Vietiniams malaiziečiams sunku patikėti, kad vyras prižiūri vaikus. Jie labai stebisi išgirdę, kad mūsų šalyje galima išeiti tėvystės atostogų", – J.Lukienė pabrėžė, kad Lietuvoje žmonės dažnai dejuoja be reikalo ir neįvertina gerų dalykų, socialinių garantijų.

"Malaizijoje vaikus pagimdžiusios mamos gali gauti tik du mėnesius atostogų. Ir jiems buvo netikėta, kad Lietuvoje motinystės atostogos gali trukti iki trejų metų, iš kurių už dvejus metus dar ir mokama", – tęsė Jurgita.

Malaizijoje įprasta, kad šeimos, kuriose abu sutuoktiniai turi darbus, samdo aukles arba pagal mainų programas atvykstančias "Au-Pair" aukles, kurios dažniausiai atvyksta iš Filipinų.
Nors ir norėtų veiklos, Dainoras neketina samdyti auklės. Vaikams reikia tėvų, ypač – mamos. Samdant auklę, vaikai sulauktų mažiau tėvų dėmesio.

"Tėvas čia yra šeimos maitintojas ir dirba. Kiti rūpesčiai gula ant žmonos ir vaikų auklių arba namų šeimininkių pečių. Turėti namų šeimininkes labai populiaru, – pastebėjo D.Lukas, kuris su žmona Malaizijoje jaučiasi tarsi išėję ilgų atostogų. – Visą laiką esame kartu, džiaugiamės vasara, patiriame daug įspūdžių. Nuostabu atsikelti ryte, išeiti į balkoną rytinės kavos, mėgautis saule ir šiluma bei žinoti, kad taip bus ir rytoj, ir poryt, ir po savaitės."

Už erdvų butą – 1500 litų

Atvykę į Penangą kauniečiai kelioms dienoms apsistojo viešbutyje, o nekilnojamojo turto agentė jiems aprodė kelis butus.

Vienas tiko idealiai: žmonai iki darbo – 7 min. pėstute, šalia – parkas su žaidimų aikštele, visą parą saugomas gan naujos statybos butų kompleksas.

Kieme – baseinas, sporto salė, kavinė, parduotuvė, uždara saugi teritorija. Apie 100 kv. m ploto butas – erdvus, su baldais ir kita būtiniausia įranga. Lukų būstą sudaro svetainė, virtuvė, trys miegamieji, du tualetai.

"Apsauga budi ištisą parą, nepažįstamų neįleidžia, pirmiausiai susisiekia su gyventojais", – už buto nuomą per mėnesį be komunalinių mokesčių lietuviai moka 1500 litų. Beje, į tą sumą įskaičiuota ir sporto salė bei baseinas.

Dar apie 250 litų kauniečiai per mėnesį moka už elektrą (daug jos sunaudoja kondicionierius), 4 litus – už vandenį ir 10 litų – už dujas: Malaizija turi savo dujas, naftą, todėl kuras ir dujos – pigūs.