- Rūta Kupetytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Amerikietiškuose darželiuose vaikai valgo picas ir dešrainius, o miega – su batais arba šlepetėmis, LRT RADIJUI sako JAV gyvenanti lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos skyriaus pirmininkė Austėja Sruoga.
Pasak jos, Čikagoje į vaikų maitinimą darželiuose žiūrima kur kas paprasčiau nei Lietuvoje, todėl tokia tradicija iš pradžių kėlė siaubą.
JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos skyriaus pirmininkė A. Sruoga svetur gyvena nuo 2003-ųjų, o šventes lietuviams organizuoja jau 14 metų. Be to, ji įkūrusi vaikų darželį išeivių atžaloms.
– Man yra tekę girdėti, kad Čikagoje gyvenantys lietuviai išlepinti nuo renginių gausos. Ar sutiktumėte su tuo?
– Taip, sutikčiau. Būtent Čikaga yra ta vieta, kurioje gyvena daugiausia lietuvių. Žinoma, tai diktuoja tam tikras sąlygas. Kai nemažai publikos, yra ir pasiūla, o kuo didesnė pasiūla, tuo geresnė renginių kokybė.
– Ar lengva iš Lietuvos prisikviesti atlikėjus ir aktorius?
– Kol kas lengva. Tam tikrais atvejais jie turi savų sąlygų, stengiamės jas įvykdyti. Nemažai svečių, dėl ko mes esame jiems dėkingi, atvažiuoja dėl patriotizmo. Daugiausia per kultūrinius renginius (spektaklius, koncertus, miuziklus, šokių šventes) lietuvybė ir klesti.
– Kaip atsirenkate, ką kviesti?
– Aš renginius organizuoju 14 metų. Mes pažįstame savo publiką. Žinoma, sunkiau pasiūlyti kažką jaunimui, nes jie Čikagoje turi didelę pasaulinio garso atlikėjų pasiūlą. Jaunuoliai ne taip gerai pažįsta dabartinius lietuvių jaunimo atlikėjus. Vyresnės kartos žmonėms patinka tie dainininkai, kurie ir prieš daug metų buvo populiarūs.
– Kartais Lietuvoje sunku į renginius suburti žmones. Ar čia pasitaiko tokių atvejų, jog reikia raginti, kad ateitų?
– Taip, reikia. Tačiau tai yra dėl didelės pasiūlos, ne dėl atlikėjų. Tiesiog vyksta per daug renginių ir žmonės nespėja visur lankytis. Jie turi didelę pasiūlą ir amerikietiškų renginių, kitų projektų ar etninių švenčių. Pasirinkimas labai didelis, reikia gerai apgalvoti, ką atvežti.
– Kur apgyvendinate svečius?
– Labai įvairiose vietose. Didelė dalis apsistoja mūsų namuose. Jei atvyksta didesnė grupė, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo kamerinis orkestras, bandome žmones išskirstyti. Tačiau vakarieniaujame ar pasibūname mūsų namuose. Mano vyras labai džiaugiasi, kai būna 18 gražių merginų, grojančių smuikais (juokiasi).
– Ar šeimos nariai nepyksta, kai beveik kiekvieną savaitgalį namuose yra svečių ir negali jaustis laisvai?
– Šiuo atveju, dėl dėmesio stokos, daugiausia kenčia vaikai, bet vyras kol kas iš namų nesiūlo išeiti. Man patinka, kad mūsų požiūris sutampa.
Amerikos darželyje vaikai turi miegoti su batais arba šliurėmis tam, kad jei įvyktų gaisras, jie galėtų pabėgti.
– Ar bilietai į tuos pačius renginius brangesni nei Lietuvoje?
– Nemanau. Tam tikrais atvejais Lietuvoje bilietai brangesni nei čia. Bilietų kaina prasideda nuo 15 iki 45 dolerių, kartais turime šiek tiek brangesnius, po 65–75 dolerius imtinai. Vidutiniškai bilietai kainuoja 35–45 dolerius.
– Kodėl jums svarbu atvežti lietuviškus spektaklius ir atlikėjus į Čikagą? Tai varginantis darbas, visada atsiranda nepatenkintų.
– Niekada šio darbo nedaryčiau, jei neatneštų didelio malonumo. Turiu daug darbo, nemažai būna ir bemiegių naktų, bet žmonės, kurie atvažiuoja, – nepaprasti. Draugystės, kurios vėliau užsimezga, ir bendravimas su atvykstančiais žmonėmis man yra neįkainojamas turtas. Kai atvažiavau į Čikagą, man trūko tokios terpės.
– Kiek žinau, Čikagoje turite ir privatų vaikų darželį?
– Tai darželis, į kurį eina 40 lietuvaičių vaikų. Jo išskirtinumas tai, kad nesame orientuoti į bendrą publiką, tik į lietuvių vaikučius. Turime lietuviškas pamokėles, laviname ir auginame vaikus iki pradinių klasių, o vėliau lietuvybės jie eina semtis į mokyklą.
– Kaip suprantu, yra poreikis vaikus leisti į lietuvišką aplinką?
– Iš tikrųjų tėvai bando išlaikyti lietuvių kalbą, nes vaikai labai greitai išmoksta svetimos. Aš tėvams sakau, kad papildoma kalba vaikui ne tik padės gyvenime, bet net vaiko smegenys vystysis kitaip. Čikagoje lietuviškų darželių yra 6–7. Tai rodo tėvų norą, kad vaikai kalbėtų lietuviškai, susikalbėtų su giminėmis. Jei iki penkerių metų padedi stiprius pamatus, kalba išlieka.
– Kai palyginate darželius čia ir Lietuvoje, ar matote skirtumų?
– Taip. Tarkime, Amerikos darželyje vaikai turi miegoti su batais arba šliurėmis tam, kad jei įvyktų gaisras, jie galėtų pabėgti. Tai Lietuvoje skambėtų keistai. Yra ir kitokių smulkmenų.
– Lietuvoje labai daug diskutuojama apie vaikų maitinimą darželiuose. Čia į viską žiūrima paprasčiau?
– Čikagoje žiūrima labai paprastai – maitinimas darželiuose mums iš pradžių kėlė siaubą, dabar su tuo apsiprantame. Mūsų darželis daugiau namų tipo, čia maistas kaip Lietuvoje. Tačiau amerikietiškame darželyje jie nepjausto vaisių, užtat netrūksta picų, dešrainių.
– Ar auklėtojai lietuvių kilmės?
– Taip, mokytojos lietuvės.
– Ką norėtumėte iš Amerikos perkelti į Lietuvą?
– Sunku pasakyti. Visos šalys turi savų pliusų ir minusų. Lietuva – jauna valstybė. Žmonėms palinkėčiau būti atsakingiems už savo darbus. Nesvarbu, kokios jų pareigos,visuomenė turi nešti atsakomybę toje vietoje, kurioje yra.
– Austėja, jūsų pavardė yra Sruoga. Ar neturite sąsajų su rašytoju Baliu Sruoga?
– Taip, turiu. Mano vyro Vytauto Sruogos senelio brolis yra Balys Sruoga.
– Matyt, dažnai ir Amerikoje sulaukiate šio klausimo?
– Taip, dažnai. Kadangi pavardę gavau santuokos metu, tai visi nuopelnai – vyro giminei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Išgyvena žmonių tragediją kaip savą“: Valensiją užklupusi nelaimė Ispanijos lietuvės akimis6
Ispanijos regionui Valensijai šią savaitę kenčiant nuo liūčių ir stipraus vėjo ir skaičiuojant žmonių žūtis, ten gyvenanti lietuvė Aušra pasakoja, kad panikos nėra, tačiau nerimas jaučiamas – paskelbtas aukščiausio l...
-
JAE dirbantys lietuviai: litras degalų – 70 euro centų, bet vieno dalyko trūksta labiausiai19
Lietuviai vis dažniau renkasi keliauti į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) ir ne tik į Dubajų. Nuo rudens iki pavasario, esant tiesioginiams skrydžiams iš Vilniaus, pernai į Dubajų skrido apie 30 tūkst. lietuvių. ...
-
Lietuvės ir prancūzo šeimą vienija ne tik meilė, bet ir aistra savo darbui11
Su Adamu Petersonu susipažįstame per atostogas Pervalkoje. Sutariame susiskambinti tada, kai minčių nepertraukinės du vijurkai – penkerių Jonas ir trejų Marius. Adamas nori, kad pokalbyje dalyvautų ir jo žmona dizainerė Eglė Čekanavičiūtė....
-
Filmo verta istorija: buvusi D. Grybauskaitės apsaugininkė ginklą iškeitė į makiažo teptuką22
Simonos Broks gyvenimo istorija – neeilinė ir verta filmo. Sportiška moteris buvo prezidentės Dalios Grybauskaitės apsaugininke, asmens sargybine. Prieš penkerius metus Simona iš esmės pakeitė profesiją ir tapo makiažo m...
-
URM diasporos atstovams pristatys konsultacijų centrą „Grįžtu LT“8
Užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį rengia susitikimą su diasporos atstovais aptarti grįžimą į Lietuvą. ...
-
Anglijoje gyvenantys lietuviai šventė Jonines: perduoda tradicijas vaikams1
Lietuviai okupavo didžiulį parką Anglijoje. Patys šventė Jonines ir anglus mokė, kaip turi būti švenčiama trumpiausia metų naktis. Kūrė laužus, šoko, dainavo lietuviškas dainas, dalyvavo pagoniškose apeigose, pyn...
-
S. Navickaitė: Prancūzijoje jaučiuosi lietuve, o Lietuvoje – šiek tiek prancūze15
„Prancūzijoje jaučiuosi lietuve, o Lietuvoje – truputį prancūze“, – juokiasi dailininkė Sniegė Navickaitė. Nuo vaikystės besižavėjusi Prancūzija, menininkė jau 20 metų kuria gyvenimą Bordo mieste. Čia ji dalyvauja parodos...
-
Italijos lietuvė L. Di Luca: italai į laiką žvelgia kitaip16
„Italų sveikatą ir ilgaamžiškumą lemia Viduržemio jūros regiono mityba. Ypač – itin tyras, kokybiškas alyvuogių aliejus, kuris Italijoje parduodamas net vaistinėse“, – sako aštuonerius metus šioje &s...
-
Papasakojo, kaip atrodo lietuvių gyvenimas Taivane ir kodėl bilietų atgal į tėvynę jie nesižvalgo8
Nors Taivano salos plotas panašus į Belgijos, sutikti lietuvių čia ne taip paprasta kaip Europos Sąjungos širdyje. ...
-
Arabų pasaulio elitą sužavėjusi lietuvė apie skaudžią išdavystę: viskas buvo tvarkoma iš anksto8
Daugiau nei dešimt metų Monake gyvenančiai gemologei, juvelyrinių dirbinių kūrėjai, verslininkei Dovilei De Angelis pavyko įsitvirtinti išskirtinėje verslo nišoje arabų pasaulyje. Jos kasdienybe tapo auksas, deimantai, platina, o ...