"Negalima nukirsti šaknų, sunaikinti, kas buvo kuriama tūkstančius metų. Tai turi žinoti mūsų vaikai, anūkai. Tikiu, kad kažkada Lietuvoje bus geriau. Nejau galvojate, kad emigrantai nori čia. Žmonės turi gyventi savo namuose... – staiga pratrūkusi moteris neslėpė ašarų. – ... Atleiskite, susijaudinau. Kai kurie lietuviai vaikų nemoko lietuviškai, tačiau kiti veda į mokyklėlę. Gal kada vaikas pasakys – mama, tėte, kur tu buvai? Tiesa, kad ir kaip besistengtum, apgautum kitus ar save, vis tiek čia esi svetimas."

Tai tarsi patvirtino pokalbio išvakarėse susitikimas su islande atvirame baseine, kurių įrengta prie kiekvienos mokyklos ir kiekviename rajone.

Įsikalbėjusi islandiškai su vietine, Dalia išgirdo klausimą, ar ji – islandė?

"Kai pasakiau, kad esu atvykėlė, ši kažką piktokai burbtelėjo jau angliškai ir nuėjo šalin", – atsiduso lietuvė.

Ji neslėpė, kad dalis islandų ir patys išgyvena depresiją – sulaikomos emocijos, ypač spalio pabaiga, lapkritis ir gruodis labai sunkūs mėnesiai, nes trūksta saulės šviesos.

Tuo metu saulė leidžiasi jau 15.30 val., o pakyla tik apie 11 val.

"Per parą būna tik apie 4 valandas saulės, – atsiduso D.Lileikienė. – Tuomet padažnėja ir savižudybių, ko įprastai islandai griežtai stengiasi nereklamuoti."

Neatsitiktinai nuo spalio pabaigos padaugėja įvairių renginių, prekybos centruose vyksta vakarai moterims, pristatomos kolekcijos, maisto naujovės ir visaip stengiamasi žmones užimti.

Tiesa, vėliau jau būna beveik šeši mėnesiai "vasaros" – šviesu būna ir naktį.

Žmonės vienodi

Sunkiau lietuvei įprasti prie futbolo – tai viena opiausių jai temų.

"Nesuprantu, bet futbolas čia kaip religija, – nusijuokė Dalia. – O prieš rungtynes miestas visas pasipuošęs atributika ir Islandijos vėliavomis."

Ji jau įprato, kad vairuotojai važiuoja ir žybsint geltonam šviesoforo signalui.

"Kartą sustojau įsižiebus geltonam signalui. Sukėliau sumaištį, man pradėjo signalizuoti, – juokėsi Dalia. – Bet dabar žinau jų tradicijas. Be to, raudona šviesa vienu metu kelioms sekundėms mirga abiejose kelio pusėse, todėl čia įprasta užbaigti manevrą šviečiant ir geltonam signalui."

Ji įprato, kad islandai mėgsta ir apkalbėti vienas kitą.

Tačiau vis dar su vyru ir draugais nesupranta, kodėl tas pats žmogus pokalbio metu vėliau pakartoja tą patį klausimą. Po to – dar kartą.

"Ar jie bendrauja paviršutiniškai ir užmiršta, ar neturi apie ką kalbėti ir nori užpildyti tuštumą ar negali patikėti atsakymu ir nori sužinoti daugiau?" – stebėjosi D.Lileikienė.

Tačiau svarbiausios savybės ir lietuvių, ir islandų vienodos. Ir ten žmonės išgyveno ir griebėsi už galvų, matydami karą Ukrainoje ar Sirijoje.

"Kuo ilgiau gyveni, tuo labiau supranti, kad ir ten, ir čia žmonės yra panašūs, – įsitikinusi Dalia. – Šypsena ir ašaros, gėris ir skausmas, sąžiningumas ir meilė yra tokia pati visame pasaulyje."

Islandiškos kainos

Šaltas vanduo filtruotas, labai geras, nemokamas, karšto vandens ir elektros kaina yra apie 150 kronų (1,3 euro), balta sumuštinių duona – 369 kronos (3,18), bulvių kg 200 kronų (1,72), pigiausias fermentinis sūris 1 kg 1 500kr (13), 450 gramų braškių – 600 kronų (5,17), 0,5 kg svorio indelis serbiškų šilauogių 1000 kronų (13), vazonėlis petražolių – 419 kronų (3,61).