- LNK.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didėjančios kainos, brangstantis maistas, nuoma ir šildymas – ne tik lietuvių galvos skausmas. Emigrantai taip pat priversti taupyti ir nuolat ieškoti akcijų, bet dalis sako – į Lietuvą vis tiek grįžti neplanuoja.
Ramunė gyvena ir dirba Berlyne. Atvyko po mokslų, sutiko vyrą ir liko.
„Miestas yra patogus, bet šiuo metu labai daug gyventojų. Transportas yra apkrautas: gatvės yra pilnos, ypač po darbo“, – pasakojo Vokietijos lietuvė Ramunė Weber.
Iš darbo namo – 12 kilometrų, piko metu važiuoti trunka beveik pusantros valandos.
Per tiek metų moteriai pavyko perprasti ir vokiečius.
„Visą laiką laikosi atstumo. Jie tikrai nepuls ir ne tie, kurie puls draugauti. Senoji karta yra labai punktuali. Aišku, apie jaunimą to jau negalima pasakyti, bet keičiamės visi“, – tęsė R. Weber.
Taigi Vokietijos jaunimui pavėluoti į darbą nebeatrodo didžiausia nuodėmė.
„Taupūs, labai taupūs. Čia negali sakyti, kad be nuolaidos kažką perku, nes jau būtų ne vokiška“, – teigė Vokietijos lietuvė.
Taupo, nes sunku pragyventi, ar toks mentalitetas?
„Tai yra gyvenimo stilius. Negaliu sakyti, kad mes labai mažai uždirbame. Pats procesas taupyti tikriausiai yra didžiausias malonumas“, – kalbėjo R. Weber.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tačiau malonumas blėsta, kai kainos kaip ir Lietuvoje pučiasi.
„Butų nuoma baisiai sukilo. Šildymo kainos pakilo, viskas pabrango. Atlyginimai per daug nekyla“, – sakė Vokietijos lietuvė.
Įžvalgomis dalijasi ir grynakraujis vokietis, tačiau išgirdus, kaip jis kalba, dėl šaknų galima ir sudvejoti.
„Taip, esu vokietis. Studijavau lituanistiką Vilniaus universitete. Melodingumas labai gražus, o vokiečių kalba daug kam atrodo labai kieta“, – pasakojo vokietis Christianas Fedeleris.
Christianas Lietuvoje praleido 13 metų, o dabar Vokietijoje atstovauja ir lietuvių bendruomenei.
„Vokietijoje įprasta sveikintis su plačia šypsena. Lietuvoje yra visai kitokia atmosfera. Gal lietuviai daugiau šiaurietiško būdo? Nežinau, gal tokie uždaresni“, – svarstė pašnekovas.
Taupūs, labai taupūs. Čia negali sakyti, kad be nuolaidos kažką perku, nes jau būtų ne vokiška.
Vokietis atviravo ir apie tai, kas dažnai apie jo šalį nutylima.
„Nepopuliaru tai pasakyti, bet kai kam yra labai patogu valstybės kišenę išnaudoti. Žmonės, kurie gal nenori mažiau apmokamo darbo pasiūlymų priimti, tiesiog sako: „Ai, nenoriu eiti ir man apsimoka labiau gauti pašalpą iš valstybės, negu eiti dirbti“. O šiaip aš Lietuvoj tokių dalykų nesu matęs“, – kalbėjo vokietis.
O kiek uždirba vokiečiai?
„Vidutinis 1800 – 2000 eurų. Aišku, ne gydytojas, ne advokatas, o paprastas gyventojas“, – sakė C. Fedeleris.
Berlyne dviejų kambarių buto nuoma atsieina 800 – 1000 eurų.
Maisto kaina mėnesiui? „Vienam žmogui apie 400 reikia, neišlaidaujant“, – teigė vokietis.
„Vokietijoje taip pat yra tikrai nemažai žmonių, kurie galėtų daugiau uždirbt savo darbuose, bet darbdavys tiesiog daugiau nemoka arba atlyginimai nekyla. Žodžiu, čia jau palietėme tokią temą, kuri turbūt yra skaudi“, – kalbėjo C. Fedeleris.
Skaudi tema atsispindi protestuose, tačiau, pašnekovų nuomone, vokiečiai protestuoja retai ir kai iš tikrųjų yra prasta situacija.
Nepaisant problemų, Vokietija vis dar išlieka pirmame trejetuke šalių, kur daugiausia emigruojama iš Lietuvos.
„Oficialiai Berlyne, kiek man yra žinoma, turėtų būti apie 6 tūkstančius lietuvių“, – sakė C. Fedeleris.
Valstybės duomenų agentūra skelbė penkių pastarųjų metų iš Lietuvos į Vokietiją emigravusiųjų statistiką. Pavyzdžiui, 2022 metais išvyko daugiau nei 1600.
Daugiau iš Lietuvos emigruoja tik į Norvegiją ir Jungtinę Karalystę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
URM diasporos atstovams pristatys konsultacijų centrą „Grįžtu LT“3
Užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį rengia susitikimą su diasporos atstovais aptarti grįžimą į Lietuvą. ...
-
Anglijoje gyvenantys lietuviai šventė Jonines: perduoda tradicijas vaikams1
Lietuviai okupavo didžiulį parką Anglijoje. Patys šventė Jonines ir anglus mokė, kaip turi būti švenčiama trumpiausia metų naktis. Kūrė laužus, šoko, dainavo lietuviškas dainas, dalyvavo pagoniškose apeigose, pyn...
-
S. Navickaitė: Prancūzijoje jaučiuosi lietuve, o Lietuvoje – šiek tiek prancūze12
„Prancūzijoje jaučiuosi lietuve, o Lietuvoje – truputį prancūze“, – juokiasi dailininkė Sniegė Navickaitė. Nuo vaikystės besižavėjusi Prancūzija, menininkė jau 20 metų kuria gyvenimą Bordo mieste. Čia ji dalyvauja parodos...
-
Italijos lietuvė L. Di Luca: italai į laiką žvelgia kitaip15
„Italų sveikatą ir ilgaamžiškumą lemia Viduržemio jūros regiono mityba. Ypač – itin tyras, kokybiškas alyvuogių aliejus, kuris Italijoje parduodamas net vaistinėse“, – sako aštuonerius metus šioje &s...
-
Papasakojo, kaip atrodo lietuvių gyvenimas Taivane ir kodėl bilietų atgal į tėvynę jie nesižvalgo8
Nors Taivano salos plotas panašus į Belgijos, sutikti lietuvių čia ne taip paprasta kaip Europos Sąjungos širdyje. ...
-
Arabų pasaulio elitą sužavėjusi lietuvė apie skaudžią išdavystę: viskas buvo tvarkoma iš anksto8
Daugiau nei dešimt metų Monake gyvenančiai gemologei, juvelyrinių dirbinių kūrėjai, verslininkei Dovilei De Angelis pavyko įsitvirtinti išskirtinėje verslo nišoje arabų pasaulyje. Jos kasdienybe tapo auksas, deimantai, platina, o ...
-
Lietuvių pora persikėlė gyventi į vieną gražiausių Tailando vietų: mums nepatiko, kur ritasi Europa28
Pažvelgus į Tomos ir Karolio Martinkų paskyras instagrame, apima didžiulis susižavėjimas ir noras keliauti. Ši jauna turistų dieviname Tailando Krabi kurorte namus atradusi šeima gyvena tikrų tikriausią svajonių gyvenimą. Tačiau dar v...
-
Aistruolės fotografės akiratyje – Šiaurės pašvaistės ir debesys1
Dvyliktus metus Norvegijoje gyvenanti Ramunė Šapailaitė juokauja: „Esu daugiafunkcė lietuvaitė: žvejoju, grybauju, užsiimu menais, fotografuoju gamtos reiškinius, o užvis dažniausiai – Šiaurės pašvaistes.“...
-
Už brazilo ištekėjusi M. Silva: mano širdis braziliška53
„Braziliją pamilau dar prieš susitikdama su būsimu vyru“, – tikina fotografė Miglė Silva. Su savo vyru brazilu Viniu ji susipažino instagrame, o šiandien pora gyvena Vilniuje ir augina ketverių dukrelę Agathą. ...
-
Viceministras: nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų užsieniečiai10
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad šiuo metu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius taikomi apribojimai yra biurokratiniai, o jų kvotos realiai neegzistuoja. ...