- Gintarė Vasiliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Namai: E. Šimulienė su šeima į Norvegiją atvyko laikinai, tačiau čia jau skaičiuoja dvyliktus metus.
-
Kalėdos Norvegijoje: eibes krečiantys nykštukai ir ypatingas limonadas
-
Kalėdos Norvegijoje: eibes krečiantys nykštukai ir ypatingas limonadas
-
Kalėdos Norvegijoje: eibes krečiantys nykštukai ir ypatingas limonadas
-
Kalėdos Norvegijoje: eibes krečiantys nykštukai ir ypatingas limonadas
-
Kalėdos Norvegijoje: eibes krečiantys nykštukai ir ypatingas limonadas
„Didžiąsias metų šventes norvegai švenčia panašiai kaip mes, tik į viską žvelgia kiek paprasčiau“, – sako beveik dvylika metų Norvegijoje gyvenanti klaipėdietė Eglė Šimulienė. Lietuvės šeima savo namus Drameno mieste jau seniai papuošė Kalėdoms, kadangi čia populiaru tai daryti iki švenčių likus visam mėnesiui.
Saviti papročiai
E. Šimulienė pasakoja daugiau kaip prieš dešimtmetį atsikrausčiusi į Norvegiją su vyru Andriumi ir penkių mėnesių dukrele Amelija, nes sutuoktinis čia gavo gerą darbo pasiūlymą. Šeima planavo svečioje šalyje pagyventi laikinai, tačiau Norvegijoje jau skaičiuoja dvyliktus metus.
Čia susilaukė ir sūnaus Doriano, kuriam dabar aštuoneri. Nors vaikai lanko norvegišką mokyklą ir yra įsilieję į čionykštį gyvenimą, namuose kalbama lietuviškai. Šeima reguliariai aplanko Lietuvą, tačiau didžiąsias metų šventes dažniausiai sutinka Norvegijoje. Kūčias Šimuliai praleidžia savo namuose Dramene, o per Kalėdas vyksta pas vyro šeimą, kuri taip pat gyvena šioje šalyje, susitinka su draugais. Pasak Eglės, Norvegijoje, kaip ir Lietuvoje, Kalėdos yra tikra šeimos šventė, tad ji dažniausiai sutinkama ramiame artimųjų rate.
Pašnekovės teigimu, norvegai Kalėdas švenčia panašiai kaip lietuviai, tačiau turi keletą mums neįprastų šio laikotarpio tradicijų. Pavyzdžiui, svarbiu šventiniu atributu Norvegijoje yra raudona smailia kepurėle pasipuošęs nykštukas. Tikima, kad ši eibes ir išdaigas krėsti mėgstanti būtybė per Kalėdas aplanko vaikus ir atneša jiems dovanų. Nykštuką vaizduojančiomis dekoracijomis labai populiaru puošti namus, mokyklas ir darželius. Tad šventiniu laikotarpiu parduotuvės tiesiog prisipildo nykštukų. Mokyklose šiam personažui kartais netgi pastatomos specialios mažos durelės, kad jis netrukdomas galėtų ateiti pas vaikus.
Dar viena Lietuvai neįprasta šventinio laikotarpio tradicija yra Šv. Liucijos dienos minėjimas gruodžio 13-ąją. Šventė, vadinama Lucia-dagen, daugiausia švenčiama mokyklose ir darželiuose. Norvegų tautosakoje sakoma, kad gruodžio 13-oji – pati ilgiausia ir pavojingiausia metų naktis, kai vyksta kova tarp gėrio ir blogio. Senosiomis tradicijomis pinantis su naujosiomis, ši data tapo oficialia Kalėdų sezono pradžia.
Minint šią dieną, baltomis skraistėmis apsirengę ir vainikais galvas pasipuošę vaikai dalyvauja procesijoje, kurios metu dainuojama daina apie Šv. Liuciją. Vėliau valgomos tradicinės S raidės formos bandelės – jos kepamos ir skanaujamos tik per Lucia-dagen šventę.
Akcentas: smailia kepure pasidabinęs nykštukas Norvegijoje yra svarbus šventinis atributas – jais dekoruojami namai. / E. Šimulienės asmeninio archyvo nuotr.
Norvegiškos vaišės
E. Šimulienė atskleidžia, kad norvegai namus Kalėdoms puošti pradeda lapkričio pabaigoje, tad ir lietuvės šeima įprato tai daryti anksti. Pamatę, kad visi aplinkui jau kabina girliandas ir dekoruoja eglutes, pašnekovės vaikai neatsilikti skatina ir tėvus.
Pasak Eglės, nors norvegai laukia Kalėdų ir joms ruoštis pradeda anksti, į dekoracijas jie žvelgia paprasčiau nei lietuviai. Lietuvoje populiaru miestų aikštėse įžiebti pompastiškas egles ir konkuruoti, kuri gražesnė. Norvegijoje viešosiose erdvėse eglutės tiesiog padabinamos lempučių girliandomis.
Lietuvoje populiaru miestų aikštėse įžiebti pompastiškas egles ir konkuruoti, kuri gražesnė. Norvegijoje viešosiose erdvėse eglutės tiesiog padabinamos lempučių girliandomis.
Anot pašnekovės, gana paprastas ir norvegiškas šventinis stalas, ant kurio retai dedama įmantrių patiekalų. Ji pastebi, kad lietuviai šventiniu laikotarpiu mėgsta silkę pataluose ir mišraines su daugybe ingredientų. Norvegai gamina valgius vos iš poros sudedamųjų dalių. Pavyzdžiui, per šventes mėgstama pasigaminti tarkuoto mėlynojo kopūsto ar bulvių salotų su majonezu. Kaip pagrindinį šventinį patiekalą norvegai dažnai patiekia dešrelių, specialiai gamintų avių šonkaulių ar lašišos.
„Norvegijoje yra nemažai gėrimų ir valgių, kurių parduotuvėse galima rasti tik Kalėdų laikotarpiu. Pavyzdžiui, kalėdinis limonadas, vadinamas julebrus, kuriuo dažno norvego namuose mėgaujamasi per šventinius pietus. Prieškalėdiniu laikotarpiu į prekybos vietas atvežama imbierinių sausainių, specialiai paruoštų avių šonkaulių, kurių kitu metu pirkti nerasi. Norvegai ypatingomis progomis mėgsta valgyti kiek šakotį primenantį kepinį kransekake, kurį galima įsigyti tik šventiniu laikotarpiu – prieš Kalėdas ar nepriklausomybės dieną“, – atskleidžia ji.
Kuklu: pasak Eglės, norvegai į dekoracijas žvelgia labai paprastai, tad eglutės viešosiose erdvėse būna tiesiog padabinamos lempučių girliandomis. Nuotraukoje – pagrindinė Drameno miesto eglutė. / E. Šimulienės asmeninio archyvo nuotr.
Dievina fejerverkus
Pasak E. Šimulienės, norvegai neturi išskirtinių Naujųjų metų tradicijų, tačiau jie ypač mėgsta šventinius fejerverkus, tad jiems išleidžia nemažai pinigų. Išmušus vidurnakčiui, visi rajono ar kvartalo gyventojai susirenka drauge ir grožisi danguje matomu vaizdu.
Nors fejerverkai populiarūs, jie parduodami tik prieš pat šventes. Tad jų irgi negalima nusipirkti kada tik panorėjus. Pašnekovės teigimu, kadangi fejerverkai parduodami tik tam tikru laikotarpiu ir tik specialiose parduotuvėse, juos dažniausiai labai greitai išperka. Būna ir taip, kad prieš Naujuosius metus sunku rasti net ir šaltųjų ugnelių.
Eglė pasakoja, kad Norvegijoje šventinėmis dienomis ir sekmadieniais prekybos centrai nedirba, išskyrus keletą maisto parduotuvėlių. Vis dėlto kalėdiniu laikotarpiu prekybos taškai sekmadieniais kelioms valandoms atveria duris. Tad visi labai džiaugiasi, kad bent jau prieš šventes galima apsipirkti sekmadienį ir skuba į parduotuves. Dėl to neretai susidaro didžiulės eilės.
E. Šimulienės šeima gyvena Drameno mieste netoli Oslo, tad šventiniu laikotarpiu tradiciškai keliauja apžiūrėti sostinės Kalėdų miestelio. Kiekvienais metais Osle veikia didelė Kalėdų mugė, kurioje galima įsigyti skanėstų ir šventinių suvenyrų. Miesto centre išliejama didelė čiuožykla, o pasinaudojus apžvalgos ratu, į Kalėdų pasaką galima pažvelgti iš viršaus.
Pomėgis: Eglė – tikra skaitymo gerbėja, sukaupusi didžiulę knygų kolekciją. Šventiniu laikotarpiu ji rekomenduoja skaityti šviesias, vilties teikiančias knygas. / E. Šimulienės asmeninio archyvo nuotr.
Tobula dovana
Norėdama pailsėti nuo darbo ir pasiruošimo šventėms rūpesčių, E. Šimulienė skaito knygas. Ji – didelė skaitymo gerbėja, namuose sukaupusi daugiau nei 1 300 įvairių žanrų knygų kolekciją. Eglė yra įkūrusi feisbuko grupę „Skaitytojų klubas“, kuriai priklauso 30 tūkst. narių. Savo skaitymo atradimais pašnekovė dalijasi ir instagramo paskyroje „Skaitytojos užrašai“.
Eglė pasakoja skaitanti nuo mažumės. Norėdama atsipalaiduoti, ji renkasi romanus, tačiau patinka ir trileriai, detektyvai, gyvenimiškos istorijos.
Praėjusių metų šventiniu sezonu skaičiau vien su Kalėdomis susijusias knygas. Ši patirtis man labai patiko. Yra daugybė literatūros, puikiai tinkančios šiam metų laikui.
„Manęs dažnai prašo įvardyti mėgstamiausią knygą ar autorių, tačiau to padaryti neįmanoma, kadangi labai daug skaitau. Šiuo metu man patinka amerikiečių rašytoja Colleen Hoover, perskaičiau visas jos knygas ir turiu jas savo kolekcijoje. Žavi ir Jodi Picoult kūryba, – šypsosi pašnekovė. – Skaitau tik lietuvių kalba, nesirenku nei angliškų, nei norvegiškų knygų. Skaitymas man yra būdas atsipalaiduoti, o tai geriausiai galiu skaitydama gimtąja kalba.“
Skaitymą dievinanti moteris pripažįsta, kad geriausia Kalėdų dovana jai yra knyga. Vis dėlto artimiesiems tai tampa tikru galvosūkiu – kaip išrinkti knygą, kurios Eglė dar nebūtų skaičiusi?
„Pamačiusi man įdomią knygą, dažniausiai ilgai nesvarsčiusi ją nusiperku, tad turiu didžiulę asmeninę biblioteką. Dėl šios priežasties net vyrui sunku man išrinkti dovaną. Todėl visiems artimiesiems sakau, kad geriausia dovana – knygyno čekis, kuris leis pačiai išsirinkti norimą knygą. Toks mano patarimas visiems norintiems pradžiuginti daug skaitantį ir didelę literatūros kolekciją turintį artimą žmogų, – rekomenduoja ji. – Deja, skaitymu savo šeimos narių man dar nepavyko užkrėsti. Dukra anglų kalba paskaito komiksus, o vyras visai nelinkęs imti knygos į rankas.“
Pramogos: Šimulių šeima tradiciškai kiekvienais metais vyksta į Oslo kalėdinį miestelį. Miesto centre išliejama didelė čiuožykla, o pasinaudojus apžvalgos ratu, į Kalėdų pasaką galima pažvelgti iš viršaus. / E. Šimulienės asmeninio archyvo nuotr.
Kalėdiniai skaitiniai
Kadangi artėja Kalėdos, aštuonmečiam sūnui Eglė šiuo metu skaito norvegų autorės Majos Lunde knygą „Sniego sesė“. Tai nuostabus pasakojimas apie džiaugsmą ir liūdesį, puikiai tinkantis Kalėdų laikotarpiui. Kadangi knygą sudaro 24 skyriai, pašnekovė sūnui kiekvieną dieną perskaito po vieną. Prieš kelerius metus šią knygą ji skaitė vyriausiajai dukrai, o šiais metais jai pribrendo ir šeimos pagrandukas.
„Praėjusių metų šventiniu sezonu skaičiau vien su Kalėdomis susijusias knygas. Ši patirtis man labai patiko. Yra daugybė literatūros, puikiai tinkančios šiam metų laikui ir galinčios sustiprinti malonų Kalėdų laukimą, – tikina E. Šimulienė. – Vaikams patarčiau skaityti jau minėtą „Sniego sesę“, o suaugusiesiems tiks britų rašytojos Karen Swan knygos. Ji yra parašiusi ne vieną kalėdinės tematikos romaną su gražia pabaiga, tad tikrai nenuvils. Patarčiau šventiniu laikotarpiu skaityti šviesas, vilties suteikiančias knygas. Na, o atėjus šaltam sausiui, vėl galėsime grįžti prie sunkesnės tematikos literatūros.“
Eglė kalėdiniu laikotarpiu taip pat rekomenduoja perskaityti Lucindos Riley romaną „Angelų medis“ ir Richardo Paulo Evanso „Noelės dienoraštį“. Labai tiks ir meilės, magijos kupina lietuvių autorės Lavisos Spell knyga „Meilė devyniaragė“, linksma Catherine Walsh meilės istorija „Lemtingos Kalėdos“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KAM Šaulių sąjungai kitąmet skirs 20,7 mln. eurų
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) kitąmet didės nuo 13,6 iki 20,7 mln. eurų. Tikimasi, jog tai padės užtikrinti augančio sąjungos narių skaičiaus integraciją bei suteiks galimybę di...
-
Lietuva spindi Kalėdų šviesoje: žvilgtelėkite į nuostabiai papuoštus tautiečių namus2
Šventinis laikotarpis Lietuvoje tampa vis įspūdingesnis – švytinčios sodybos šiemet sulaukia lankytojų ne tik iš aplinkinių miestų, bet ir iš visos šalies. Vienas pirmųjų Kalėdų šviesų entuziast...
-
Prie pagrindinės Kauno eglės – lankytojų antplūdis: kalėdinės nuotaikos ir dovanų džiaugsmai3
Pasivaišinę kalėdinėmis vaišėmis kauniečiai ir miesto svečiai patraukė į Vienybės aikštę, kurioje šiemet stovi pagrindinė Kalėdų eglė. Kalbinti miestiečiai pasidalijo, ir kaip švenčia gražiausias metų &scaro...
-
Lietuva reiškia užuojautą Kazachstane sudužusio Azerbaidžano lėktuvo aukų šeimoms
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Lietuvos vardu trečiadienį išreiškė užuojautą Kazachstane sudužusio Azerbaidžano oro linijų lėktuvo aukų šeimoms. ...
-
Senelis Kalėda apie šventes Kaune: šiemet elniams buvo sunku nusileisti ant stogų2
Per Kalėdas rezidenciją prie pagrindinės Kauno eglės atidaręs Senelis Kalėda atskleidė, kad po dovanų dalybų nakties dar nemiegojo, tačiau jam stebuklingą naktį pavyko aplankyti visus vaikus. Tiesa, kadangi šiemet sniego nebuvo, roges tempia...
-
Per šventes aukos paramos fondams išauga, bet aukojimas mažėja1
Besibaigiančių metų šventės Lietuvos paramos ir labdaros fondams – vienas intensyviausių laikotarpių, kai žmonės aukoja daugiau nei įprastai, tačiau aukojimo tendencijos prastėja, BNS sako šių organizacijų atstovai. ...
-
VST vadas žada keisti pareigūnų požiūrį į pažeidėjus: negali spardyti surakinto antrankiais4
Viešojo saugumo tarnybai (VST) pradėjęs vadovauti buvęs ilgametis Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas pabrėžia, kad padidėjus hibridinių grėsmių tikimybei, būtina stiprinti vi...
-
Žiniasklaida: mirė profesorė Dambrauskienė
Pirmadienį, eidama 85-uosius metus, mirė žymi Lietuvos darbo teisės specialistė, viena iš Darbo kodekso rengėjų, profesorė Genovaitė Dambrauskienė. ...
-
Nuo rugsėjo dėl netinkamo įtraukiojo ugdymo nesikreipė nei tėvai, nei NVO: nesulaukta skundų2
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, kad po to, kai rugsėjį startavo visuotinis įtraukusis ugdymas, nebuvo sulaukta nė vieno skundo dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų nepriėmimo į mokyklas. ...
-
Pasienyje su Baltarusija neteisėtų migrantų nefiksuota
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nebuvo apgręžtas nė vienas neteisėtas migrantas, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...