Norėjo gyventi čia ir dabar

Klaipėdą palikusi jauna pora sako, kad Lietuvoje jiems viskas tiko, abu turėjo neblogus darbus, tačiau trūko vieno – gerų orų! „Tiesą sakant, nusibodo tas cepelininis dangus ir ilgas saulės laukimas“, – prisipažįsta jie.

Dėl gerų orų trūkumo kentėjo abiejų psichologinė savijauta, o norėjosi gyventi smagiai ir laimingai, tiesiog čia ir dabar. Norėjosi būti ten, kur kiekviena diena yra tarsi šventė, kur kasdien yra gerai ir nereikia laukti geresnės dienos.

Kaip į jaunos šeimos pareiškimą kelti sparnus svetur reagavo tėvai, draugai? „Aš tėvų neturiu jau nuo septyniolikos, tik – seserį. Karolis turi mamą. Aišku, kad joms buvo šokas. Kažkodėl atrodė, kad mes išskrendame į Mėnulį, kai tuo tarpu iki Tailando – tik 12 valandų kelio oru“, – juokėsi abu.

Draugai reagavo kiek ramiau: jau buvo pripratę prie Martinkų kelionių ir neramaus būdo.

Kodėl ne Ispanija, Kanarų salos ar Kipras, kur šaltuoju sezonu rasime daugiausiai lietuvių? Pasak Martinkų, dažnai lankydamiesi Tailande jie įsimylėjo tajų kultūrą, besišypsančius ir niekur neskubančius žmones, kurie atrodė laimingi.

Praėjusią vasarą šeima specialiai skrido į mūsų tautiečių pamėgtą Balio salą, tuo pačiu dar aplankė Malaiziją: norėjo galutinai apsispręsti, kur apsistoti ilgesniam laikui.

„Norėjome pasitikrinti, ar jaučiame meilę Tailandui, o gal tiesiog – visai Azijai? Po kelionės supratome, kad tik Tailande jaučiamės savi, kaip namuose. Viskas mums čia patinka, niekas neerzina“, – kalba jie.

Akimirkos: Krabi regionas, kuriame apsistojo lietuviai, išsiskiria ypatingo grožio kraštovaizdžiu. / K. Martinkaus, Martinkų šeimos archyvo nuotr.

Sužavėjo Krabi regionas

Pirmai pradžiai Martinkai pasirinko Krabi regioną. Jis apsuptas unikalaus uolėto kraštovaizdžio, turi daugiau nei 100 gyvenamų ir negyvenamų salų, be to, yra žemyninėje dalyje – taigi, lengviau susisiekti su aplinkiniais regionais, Bankoku ar kitomis salomis.

Vėliau, sako, gal kelsis į Puketą arba, pasibaigus gerų orų sezonui – į Koh Samui salą. „Kai žemyninėje dalyje prasideda lietaus sezonas, salose orai geresni. Dažna būna ir taip, kad šiaurinėje Tailando dalyje pliaupia lietūs, o pietinėje šviečia saulė“, – aiškina lietuviai ir priduria, kad gyvenamąją vietą jie nusiteikę keisti ir pagal orus.

Į kiek lagaminų klaipėdiečiai susikrovė savo gyvenimą palikdami Lietuvą? Pasak Karolio, jam užteko vienos nedidelės kuprinės, tačiau žmonos lagaminas buvo neatkeliamas. Toma prisipažįsta, kad jau gailisi atsivežusi čia per daug daiktų.

„Pusės jų iš tiesų nenaudoju. Nes nieko čia nereikia. Tik marškinėlių su petnešėlėmis ir šortukų“, – džiaugiasi jauna moteris, pradėjusi dalytis savo gyvenimo Tailande akimirkomis instagrame.

Ritmas: apsigyvenęs Tailande K. Martinkus nesiskiria su fotoaparatu. Visa šeima su saule keliasi, greitai dirba savo darbus, kad liktų daugiau laiko pasimėgauti gamtos malonumais. / K. Martinkaus, Martinkų šeimos archyvo nuotr.

Jaučiasi lyg atostogose

Įkurtuvių Martinkai dar nespėjo atšvęsti: gyvena, dirba ir bando susikurti kasdienę rutiną.

„Noras gyventi Tailande dar nepraėjo, – juokiasi abu, – tik reikia viską kuo tiksliau susistyguoti – kada dirbam, kada mokomės, kada ilsimės, o kada pramogaujam“, – tikina pora, šiuo metu dirbanti nuotoliniu būdu.

Prieš išvykdami gyventi į Tailandą jiedu abu turėjo stacionarius darbus, kurių dėl savo svajonės ryžosi atsisakyti.

Neturime mes konkrečios vietos ir turbūt ilgai jos neturėsime, bet mūsų namai yra ten, kur šeima. Kur galime būti visi kartu kaip vienas kumštis!

Pasak pašnekovų, šiuo adaptaciniu periodu sunkiausia suvokti, kad nuo šiol Tailandas, o ne Lietuva bus jų namai, kuriuose pratinsis gyventi. „Vis dar atrodo, kad atvykome atostogauti ir tuoj turėsime skristi namo“, – šypsosi buvę klaipėdiečiai.

Šiuo metu abu Martinkai dirba kitų lietuvių versle – tailandiečiai.lt. Toma atsakinga už turų, kelionių, pervežimų organizavimą. Tuo tarpu Karolis darbą derina ir su sena savo aistra – fotografija. Kviečia sekti jį instagrame, kur vyras kelia nuostabiausius kadrus su Tailando gamta.

„Atsikeliu, šoku ant motorolerio, pavažiuoju kokį 30–40 km į vieną pusę ar į kitą, tuomet vaikštau po nacionalinį parką ir fotografuoju. Spalvos, šviesa, vaizdai čia pasakiški“, – džiaugiasi jis.

Martinkai nuomojasi 120 kv. m butą, pro kurio langus tolumoje matyti Pietų Kinijos jūra. Kadangi Tailande dabar pats turizmo sezonas, būstų nuomos kainos nėra mažos.

„Pirmą mėnesį už savo butą mokėjome 1 000 eurų, toliau suderėjome po 700. Aišku, jei norėtume kažko paprastesnio, rastume bungalo tipo namuką ir už dvigubai mažesnę kainą. Tačiau kol kas norime turėti daugiau erdvės“, – planais dalijasi T. Martinkė.

K. Martinkaus, Martinkų šeimos archyvo nuotr.

Sunkiausia buvo sūnui

Turbūt sunkiausia palikti Lietuvą, močiutę, senus namus ir draugus buvo aštuonmečiui Martinkų sūnui Jokūbui. Kaip berniukas reagavo į tėvų sprendimą? Ramiai.

„Apsidžiaugė, kad nereikės anksti keltis rytais, šalti mašinoj žiemą ir važiuoti į mokyklą. (Šiuo metu Jokūbo mokytojai yra jo tėvai, – aut. past.) Gal iš pradžių tikėjosi, kad mokytis reikės mažiau? Tačiau dabar mato, kad prie mokslų spaudžiame net daugiau nei Lietuvoje, tai nėra labai patenkintas“, – juokiasi mama ir priduria, kad vieno, ko sūnui čia iš tiesų kol kas trūksta – tai draugų. Per nuotolį nepabendrausi, o naujų draugų per mėnesį, praleistą Tailande, berniukas dar nespėjo susirasti.

Pajuokavę, kad dabar Martinkai turi dirbti net dviem etatais (kaip kad tėvai pandemijos metais), kalbamės apie kasdienę rutiną. O ji paprasta. „Stengiamės keltis kartu su saule, nes temsta anksti. Drauge pavalgome pusryčius. Tuomet aš einu prie savo darbų, o Karolis su Jokūbu kimba į mokslus. Per pertraukėles abu maudosi baseine“, – pasakoja Toma.

Prieš pietus šeima važiuoja į turgų apsipirkti, vėliau gaminasi maistą – pietus, vakarienę. Sako, jog viskas panašu, kaip būtų Lietuvoje, tik oras kitoks. Ir vanduo šiltas pašonėje. Galima mirkti baseine, maudytis jūroje, nardyti ir stebėti spalvotas žuvytes, grožėtis koralais, o kitą dieną – važiuoti į džiungles, tyrinėti vietinę gamtą.

„Kol gyvenome Klaipėdoje – juk irgi prie jūros, jos praktiškai nematydavom. Šalta Baltija, brrr… Ir ne tokia žydra, ne tokia skaidri kaip čionykštė“, – aiškina abu ir tuojau pat pasitaiso, kad labai myli tiek Baltiją, tiek Lietuvą, bet šiuo gyvenimo etapu Tailande jiems smagiau.

K. Martinkaus, Martinkų šeimos archyvo nuotr.

Geriausias transportas – motoroleris

Kadangi Karolis turi daugiau laisvo laiko, tai vos ne kasdien sėda ant motorolerio ir tyrinėja vietines apylinkes – filmuoja, fotografuoja, o paskui viską kelia į socialinius tinklus.

Karolis tikina, kad su motoroleriu čia kur kas greičiau nei mašina. Sezono metu, kai itin daug turistų, ši transporto priemonė nepamainoma.

„Iš pradžių abejojome, ar ant vieno motorolerio tilps visa mūsų šeima. Bet jie sakė: gal juokaujate? Šiuo motoroleriu drąsiai galėtumėt važiuoti keturiese!“ – juokiasi Martinkai, jau iki soties prisižiūrėję vietinio eismo ypatumų.

Ar saulė užtikrina gerą nuotaiką kasdien? „Oi, kaip motyvuoja ir įkrauna. Vos saulei patekėjus norisi greičiau keltis, kažką veikti. O pastaruoju metu Lietuvoje net neprašvisdavo rytais. Negalėdavai suprasti, naktis dar ar jau rytas“, – paskutinėmis nuotaikomis prieš išvykstant dalijasi lietuviai.

Šiuo metu naktimis Tailande apie 25 laipsnius šilumos. „Atsidarius langą plūsteli maloni gaiva, tačiau dienomis, kai jutiminė temperatūra pasiekia apie 35–37 laipsnius karščio, reikia nemažai apsauginio kremo, nes saulė kanda net pasispardydama“, – aiškina Karolis.

Vyras džiaugiasi, kad, apsigyvenę netoli džiunglių, jie gali klausytis visokiausių garsų – nuo beždžionių ūbavimo iki egzotiškų paukščių klykavimo.

Gyvenimas – kaip būrelis

Kol dar gyveno Klaipėdoje, Jokūbas lankė plaukimo būrelį. Kai atsikraustė į Tailandą – plaukioti ir tobulinti savo įgūdžius gali ir be būrelio: pašonėje baseinas, už puskilometrio nuo namų – jūra.

„Sūnus labai pamėgo paviršinį nardymą. Visas gyvenimas jam dabar yra kaip būrelis“, – tikina laimingi tėvai.

Martinkai visi drauge kopia į kalnus, žygiuoja, keliasi į salas ir sako, kad tokia veikla yra kur kas veiksmingesnė nei kokia grupinė treniruotė Klaipėdoje.

Ateityje tėvai žada leisti Jokūbą į tarptautinę mokyklą, tačiau kol kas berniukui dar reikia priprasti prie gyvenimo Tailande, prie anglų kalbos. „Toks didelis šuolis, kur pamokos vyktų anglų kalba, nemanau, kad dabar tinkamas“, – sako T. Martinkė.

K. Martinkaus, Martinkų šeimos archyvo nuotr.

Kainos nesikandžioja

Gyvenantieji Lietuvoje piktinasi aukštomis maisto kainomis ir jų neadekvatumu gaunamiems atlyginimams. Įdomu, kokios jos Tailande?

Pasak Martinkų, kainos čia šiek tiek mažesnės nei Lietuvoje, tačiau jos nelėmė šeimos sprendimo išvykti gyventi svetur. Kaip ir visur, taip ir Tailande, galima rasti įvairiausios pasiūlos – tiek būstų nuomos, tiek ir maisto prekių.

Ateityje, kai adaptuosis, lietuviai žada ieškoti pigesnio būsto, nes didžiąją dalį laiko praleidžia ne namuose, o lauke. „Kam mokėti vien dėl mokėjimo?“ – ironizuoja jie ir tikisi, kad birželį (pasibaigus turizmo sezonui) jie ras ir pigesnių nuomos variantų.

Vaisiai, daržovės vietos turguose, sako, labai pigūs. Kilogramas mangų kainuoja 60 batų (apie pusantro euro).

„Radome ir tokią didmeninę parduotuvę, kur kainos pirminės, neužkeltos, tad maistas mums kainuoja tikrai nebrangiai. Juolab kad viskas šviežia. Nueini į turgų ir matai, kad naktį tie kalmarai dar buvo gyvi. Pro mūsų langus naktį šviečia žvejų laivelių žiburiai“, – aiškina Toma su Karoliu ir juokais priduria, kad čia net pomidorai genda. Pirkti Lietuvos prekybos centruose jie gali stovėti kelias savaites.

Kurs šeimos tradicijas

Vyras ir žmona tikisi, kad gyvenant Tailande jiems pavyks susikurti daugiau šeimos tradicijų nei Lietuvoje.

„Kai gyvenome Klaipėdoje, aš beveik visą laiką būdavau išvažiavęs, dirbau užsienyje, – prisipažįsta Karolis. – Gal dėl to vienintelė tradicija, kurią turėjome – tai pasivaikščiojimai miške, pušyne.“

Paklausti, kodėl neidavo pasivaikščioti prie jūros, abu susižvalgo. Šypsosi, kad klaipėdiečiai prie jūros nevažiuoja. „Užtai dabar ją matome kiekvieną dieną – šiltą, skaidrią, švarią!“ – džiaugiasi abu.

K. Martinkaus, Martinkų šeimos archyvo nuotr.

Yra ir minusų

Ko vis dėlto lietuviams šioje tūkstančio šypsenų šalyje (taip vadinamas Tailandas reklaminiuose atvirukuose) trūksta?

Toma mini grožio paslaugas ir jau suka galvą, kur reikės nusidažyti savo šviesius plaukus. Sako, tajų plaukų struktūra visiškai kitokia, todėl vietinės grožio specialistės nelabai moka dirbti su europiečių plaukais. Ar nėra užsieniečių kirpyklų? „Gal kokiame Bankoke ir rasčiau, bet tokiame regione kaip Krabis – abejoju...“ – šypsosi Toma.

Karolis dalijasi vietine informacija, kad būtent Krabyje yra didžiausia visame Tailande gyvačių, skorpionų ir kitų pavojingų gyvių koncentracija. „Čia jų pilna net mieste. Apie džiungles jau nekalbu. Neseniai broviausi pro džiunglių sąžalynus, kažko ieškojau telefone ir kaktomuša susidūriau su didžiuliu voru voratinklyje. Jis buvo didesnis už mano delną, o kojos – kaip mano pirštai“, – pasakoja Karolis.

Džiunglėse sutikti vietiniai įspėjo lietuvį rengtis uždariau (ne su šortais) ir vaikščioti atsargiau, nes ant keliukų saulės atokaitoje dažnai šildosi gyvatės. Jei kuri pasitaikytų nuodinga ir įsisegtų – mirtis ateitų per dešimt minučių.

Gydymo įstaigose Martinkams, laimei, dar neteko lankytis. „Turime sveikatos draudimus. Kiek teko girdėti iš kitų lietuvių, medicina Tailande – labai aukšto lygio. Vaistinėse irgi galima gauti visko. Be to, dantų implantai gerokai pigesni, jei kokį išsimuščiau lakstydamas su motoroleriu“, – juokiasi Karolis.

Tarp vietinių pavojų pora mini ir beždžiones, kurias vadina vietine mafija. Jos labai gudrios. Viena paprastai nukreipia turisto dėmesį, o kita tuo metu mikliai krausto jo kuprinę.

Namai – kur šeima

Ar Martinkų šeima laiminga? „Dabar jau tikrai taip“, – šypsosi abu. Laimės receptas, pasak jų, yra paprastas: pirma – gyventi šia diena, o ne mintimi, kad po metų bus geriau; antra – daryti tai, ką norisi daryti; trečia – nestabdyti savęs baimėmis, kad nepasiseks, nes jeigu žmogus tiki – vadinasi, jam pavyks.

Toma džiaugiasi dar ir dėl to, kad dabar Karolis būna namuose, nes anksčiau labai daug laiko praleisdavo užsienyje.

Paklausti, kas jiems yra namai šiuo gyvenimo etapu, Martinkai susižvalgo. Paskui beveik vienu balsu sako, kad namai yra ten, kur šeima. „Neturime mes konkrečios vietos ir turbūt ilgai jos neturėsime, bet mūsų namai yra ten, kur šeima. Kur galime būti visi kartu kaip vienas kumštis!“ – reziumuoja Karolis.

Lietuviams, slapta puoselėjantiems panašią svajonę, Martinkai palinkėtų drąsos. „Išdrįsti ir nestabdyti savęs. Nes kai yra noras – atsiranda ir galimybės. Pradžioje ir mes nuotolinių darbų neturėjome – tik didelį norą gyventi savo svajonių šalyje, o štai kaip puikiai viskas susiklostė!“ – džiaugiasi abu.