– NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neseniai pareiškė, kad NATO šalyse yra pagaminama mažiau amunicijos, nei jos iššaudo Ukraina. Ar nesibaiminate, kad NATO artėja prie paramos šaudmenimis ribų?

– Šie pareiškimai reiškia, kad NATO su savo dabartine karine doktrina nėra pasiruošusi konvenciniam karui. Jos karinė įranga ir doktrinos sutelktos į greitus ir smarkius veiksmus, naudojant aviaciją, raketas ir panašiai. Jeigu šios atakos yra pakankamai smarkios, NATO pabaigtų konfliktą savaičių laikotarpiu. Ukrainos atveju, jeigu turėtume pažangią aviaciją, kitus ginklus ir galėtume pulti pakankamai tankiai, esu tikras, darbą padarytume mėnesių laikotarpiu. Taigi, (...) NATO ir JAV nereikia 155 mm artilerijos sviedinių metų metus truksiančioms kovoms, todėl tiek jų ir nebuvo gaminama ir sandėliuojama.

NATO reikia atgaivinti karinę pramonę, nes ji buvo mirštanti, šalių gynybos finansavimui mažėjus nuo 1990-ųjų. Pradėti gamybą iš naujo nėra lengva ir tai yra sunkūs NATO šalių vyriausybių politiniai sprendimai. Joms reikia vėl skirti daugiau resursų, kad karinės įrangos ir amunicijos užsakymų skaičius augtų. Tai parodytų Rusijai, kad NATO ilguoju laikotarpiu laimės. (...)

– Apie 40 šalių pasisakė prieš Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse 2024 metais. Ar manote, kad to pakaks įtikinti Tarptautinį olimpinį komitetą neleisti jiems dalyvauti po neutralia vėliava?

– Manau, kad kiekviena vyriausybė, kiekvienas olimpinis komitetas bet kokioje šalyje, įskaitant Lietuvą, turi laikytis principingos pozicijos. Ištisus dešimtmečius matėme, kad Rusija nesilaiko taisyklių, nepaiso kitų šalių interesų, tarptautinės teisės. (...) Rusija naudoja viską, įskaitant sportą ir religiją, savo agresyviai politikai ir nedvejoja to daryti, kai jai reikia. Sportas yra Rusijos propagandos instrumentas. (...)

Visa tarptautinė bendruomenė yra izoliavusi Rusiją, kol ši tęsia agresiją. Jos pozicija yra labai aiški: Rusija pažeidinėja tarptautinę teisę ir nėra jokių ženklų, kad ji liausis. Taigi, sportas yra viena sričių, kur turime laikytis tos pačios tvirtos pozicijos. Turime priversti Rusiją laikytis principų ir taisyklių.

Keletas skaičių. Per šį karą buvo nužudyti 231 Ukrainos sportininkai. Tai buvo iškilūs sportininkai, dalis jų taip pat būtų dalyvavę olimpinėse žaidynėse, tačiau priėmė sprendimą stabdyti sportininkų karjeras, imti ginklą ir eiti į karą, kur buvo nužudyti Rusijos. Rusija Ukrainoje sunaikino 350 sporto infrastruktūros objektų. Nemulkinkime savęs, sakydami, kad Rusija siekia neutraliteto sporte.

– Kyjivo meras Vitalijus Kličko pareiškė, kad Rusijos sportininkams galėtų būti leista dalyvauti olimpinėse, jeigu jie viešai pasmerktų karą. Ar tai galėtų būti valstybės pozicija?

– Nesu toks tikras, ar šiuo klausimu palaikau Kličko. Dar reikia pasižiūrėti, kokia bus mūsų pozcija.

Rusija naudoja viską, įskaitant sportą ir religiją, savo agresyviai politikai ir nedvejoja to daryti, kai jai reikia. Sportas yra Rusijos propagandos instrumentas.

– Ukrainą neseniai supurtė korupcijos problemos, šalyje po skandalo dėl viešųjų pirkimų keisis gynybos ministras. Ar nesibaiminate, kad tai gali turėti neigiamos įtakos žmonių, aukojančių Ukrainos kariuomenei ir visuomenei, nuomonei?

– Tas įvykis turėtų dar kartą patvirtinti tiems žmonėms, kad korupcija Ukrainoje netoleruojama. Mes, ukrainiečiai, valdžios atstovai, diplomatai, visa visuomenė suprantame, kad mūsų priešas numeris vienas yra Rusija, o mūsų priešas numeris du yra korupcija. Turime padaryti viską, netgi vykstant karui, kad įgyvendintume reikalingas reformas. Ir tai jau padarėme. Visos rekomendacijos, susijusios su korupcija ir teisės viršenybe, kurios buvo tarp septynių Europos Komisijos pernai išvardytų sričių buvo įgyvendintos. Įsteigėme labai pažangią ir unikalią, modernią antikorupcinių institutų Ukrainoje sistemą, pavyzdžiui, skaitmeninius tarnautojų deklaracijų registrus. Netgi ne kiekviena ES šalis turi tokias modernias sistemas, kokias dabar turime mes.

Korupcija yra vienas iš instrumentų, kuriuo Rusija stengiasi palaužti situaciją savo pusėn. Vienas iš esminių mūsų pergalės garantų yra nuosekli mūsų partnerių parama ir Rusija bando supriešinti Ukrainą ir jos partnerius propaganda, dezinformacija ir panašiai. Už šio išpuolio prieš mūsų kariuomenės patikimumą slypi daugiasluoksnis Rusijos interesas. Pirmiausia, tai mažina mūsų patikimumą Vakarų partnerių akyse. Taip rusai kelia bangas JAV, kalbėdami, kad JAV skirti pinigai yra iššvaistyti, išvogti ir panašiai. Nors tai nėra tiesa, Rusija remia šį naratyvą.

Nesakome, kad korupcija Ukrainoje neegzistuoja. Sakome, kad su ja kovojame ir konkrečios bylos, kurios tampa viešos, yra ištirtos mūsų institucijų. Manome, kad šių institucijų veikla atneš būtinus rezultatus, padėsiančius su šaknimis išrauti korupciją Ukrainoje. Tai jau vyksta.

– Kaune vasario 24 dieną vyks diskusijos apie Ukrainos taikos formulę. Ko iš jų tikitės?

– Tai labai svarbus renginys. Pirmiausia, prezidento Zelenskio pristatytas taikos planas liečia kur kas daugiau nei tik Ukrainą. Jis susijęs su taika visoje Europoje, jis susijęs su atsakymais į klausimus, kaip užtikrinti, kad Europa būtų pasirengusi gintis nuo būsimų agresijų, ar tai būtų Rusija, ar kažkas kitas. Dabartinės tarptautinės architektūros – Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos – efektyvumas yra labai menkas, ji nesugebėjo užkirsti kelio šiam karui, ji nesugebėjo sustabdyti šio karo, sukurti Rusijai didelio spaudimo.

Galvojame apie tai, kas įvyks po karo, kaip užtikrinti, kad tai nebeįvyktų. (...) Tai didelis planas, didelį paveikslą sudaro dešimt punktų, įskaitant energetinį saugumą, branduolinį saugumą, maisto saugumą. Dirbame su partneriais telkdami palaikymą šiam planui ir siekdami įsipareigojimų imtis konkrečių žingsnių, siekdami sudominti vyriausybes, kurios vėliau pačios skatins politikos pokyčius atskirais klausimais.

Esame labai dėkingi Lietuvai, kad ji palaiko šį taikos planą nuo pat pradžių. Lietuva pasirinko dirbti su dvejais plano punktais – energetinio saugumo ir teisingumo. Tai reiškia, kad kartu su Ukraina ir kitomis vyriausybėmis Lietuva skatins pokyčius šiose srityse ir konferencija Kaune yra pirmas bendras žingsnis tai darant. (...) Ukrainos energetikos ministras nuotoliniu būdu dalyvaus diskusijoje apie energetinį saugumą, o teisingumo ministras fiziškai atvyks į diskusiją apie savo sritį.

– Ambasadoriau, ar paaukojote akcijai RADAROM?

– Taip, žinoma.

– Ačiū už jūsų laiką.