Taip jis kalbėjo daliai politikų reiškiant abejones dėl pasitraukimo iš konvencijos.

„Norėčiau gauti vis dėlto oficialius atsakymus su argumentais“, – BNS trečiadienį Vyriausybėje sakė ministras, paklaustas, ar po kritikos ketina atsitraukti nuo siūlymo.

Paklaustas, kodėl siūlo dėl pasitraukimo iš susitarimo spręsti iš šalies vadovų sudarytai VGT, A. Anušauskas atsakė, jog tai tarpinstitucinis klausimas.

Norėčiau gauti vis dėlto oficialius atsakymus su argumentais.

Kaip skelbia „Delfi“, siūlyme spręsti dėl pasitraukimo iš konvencijos Krašto apsaugos ministerija (KAM) laikosi pozicijos, jog kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų būti leidžiama naudoti Lietuvai, nes ginkluoto konflikto prieš Lietuvą atveju Rusija ir Baltarusija šią ginkluotę neabejotinai naudotų, o tai suteiktų joms karinį pranašumą.

Ministerija taip pat pabrėžia, kad sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat „kitos šalys mūsų sąjungininkės, su kuriomis planuojame kartu gintis nuo galimos agresijos: Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija“.

Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.

Prezidentūra šią savaitę BNS nurodė, kad artimiausiu metu VGT šio klausimo svarstyti neketina.

Poreikio tai daryti sako nematanti ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, o premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad šiuo klausimu nėra paprasto atsakymo.

Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.