Anot ekspertų, liberalusis partijos sparnas tikriausiai telksis aplink Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą, tačiau ji nesudarys reikšmingos konkurencijos.

„Tradicinių konservatyvių vertybių išpažinėjai, atrodo, ima revanšą“, – BNS penktadienį sakė antropologas, politologas Bernaras Ivanovas.

„Liberalus sparnas tikriausiai telksis apie R. Morkūnaitę-Mikulėnienę, kuri bus daugiau garbės kandidatė, kad rinkimuose būtų intrigos, bet iš tikrųjų žinome tą, kuris laimės. Manau, kad tai L. Kasčiūnas“, – pridūrė jis.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorės Ainės Ramonaitės, L. Kasčiūnas yra ryškus favoritas partijos pirmininko rinkimuose.

„Tiesą sakant, iš tų liberaliojo sparno atstovų nelabai čia kas ir lieka. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė vargu, ar sugebėtų taip jau rimtai konkuruoti, bent jau kol kas tai nesimatė iš jos elgesio, tokios labai aiškios lyderystės ji niekada nesiėmė“, – BNS penktadienį sakė politologė.

Penki kandidatai

Seimo narys, buvęs krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas buvo antras populiariausias kandidatas tarp partijos skyrių, jo kandidatūra buvo pasiūlyta 65 kartus. Daugiau kartų skyriai įvardijo tik ekspremjerės I. Šimonytės kandidatūrą, tačiau ji dalyvauti rinkimuose atsisakė.

Tradicinių konservatyvių vertybių išpažinėjai, atrodo, ima revanšą.

Penktadienį pasibaigus terminui skyrių iškeltiems kandidatams apsispręsti dėl dalyvavimo rinkimuose, paaiškėjo, jog į pirmininkus taip pat pretenduos 29 kartus pasiūlyta dabartinė laikinoji TS-LKD vadovė, Seimo narė ir buvusi švietimo ministrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, 21 kartą pasiūlytas Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

Rinkimuose taip pat dalyvaus šešis kartus skyrių pasiūlytas parlamentaras, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir vieną kartą pasiūlytas Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas.

Pasak B. Ivanovo, dabartinę konservatorių politikos tąsą žadantys užtikrinti buvusiam lyderiui Gabrieliui Landsbergiui artimi kandidatai nepajėgtų prikelti partijos darbui opozicijoje ir būsimam rinkimų ciklui.

„Manau, kad visi, kurie nekenčia konservatorių, labai norėtų, kad R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, o ypač Ž. Pavilionis taptų pirmininku, nes tada partija prisibaigtų galutinai“, – BNS teigė ekspertas.

A. Ramonaitės nuomone, nors Ž. Pavilionis turi retorinių gebėjimų, yra pakankamai žinomas konservatorių partijai, tačiau vargu, ar jam pavyktų dar labiau išplėsti anksčiau turėtą paramą.

Ar pasuks link tradicinio konservatizmo?

Partijai vadovaujant G. Landsbergiui, ryškesnis tapo liberalusis TS-LKD sparnas, palaikęs LGBTIQ partnerystę ir kitas mažumų teises.

B. Ivanovo teigimu, jeigu partijos vairą perims L. Kasčiūnas, „koketavimo mažumų teisėmis bus atsisakyta“.

„Konservatyvių vertybių požiūriu ir ryšių su visuomene požiūriu, manau, mes pamatysime naują konservatorių veidą. Manau, kad L. Kasčiūnas padirbės su viešųjų ryšių specialistais, gal net atnaujins partijos vizualiką, pakeis bendravimo su rinkėjais stilių“, – kalbėjo antropologas.

Tuo metu VU TSPMI profesorė sakė netikinti, kad viešoji partijos komunikacija radikaliai pasikeis, tačiau pridūrė, kad konservatorių formuluotės žmogaus teisių klausimais gali tapti neutralesnės.

„Aš manau, kad jie puikiai supranta, kad vis tiek partijos sėkmė priklauso nuo gebėjimo išlaviruoti tarp tų dviejų sparnų“, – BNS sakė A. Ramonaitė.

„Be to, reikia turėti omenyje ir tai, kad pagrindas tos partijos visada buvo tokia provakarietiška laikysena. Man atrodo partija jau įtikino savo rinkėjus, kad provakarietiška laikysena reiškia tuo pat metu ir, pavyzdžiui, vienalytės partnerystės palaikymą, nes čia savotiška kaip ir sąlyga buvimo Vakaruose“, – kalbėjo politologė.

L. Kasčiūnas – „labiau prie liaudies“

Ekspertai teigia, kad L. Kasčiūno lyderystė galėtų pritraukti partijai naujų rinkėjų.

A. Ramonaitės teigimu, L. Kasčiūno retorika visada buvo kitokia nei ankstesnių partijos vadovų.

„Jis toks labiau yra prie liaudies“, – sakė profesorė.

Manau, kad visi, kurie nekenčia konservatorių, labai norėtų, kad R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, o ypač Ž. Pavilionis taptų pirmininku, nes tada partija prisibaigtų galutinai.

Politologės manymu, prie TS-LKD vairo atsistojęs L. Kasčiūnas partiją galėtų priartinti prie paprasto žmogaus.

„Tėvynės sąjunga visada buvo tokia inteligentų partija. Nors jis (L. Kasčiūnas – BNS) yra mokslų daktaras, tai negali sakyti, kad jis nebūtų inteligentas, bet jo ta kalbėjimo maniera yra truputį kitokia. Jis galėtų tokiu būdu susigrąžinti galbūt rinkėjus regionuose, nes jau akivaizdus buvo tas toks atitolimas Tėvynės sąjungos nuo regionų“, – BNS kalbėjo A. Ramonaitė.

„Klausimas, žinoma, ar tuo būdu neprarastų miesto dalies rinkėjų, nes čia visą laiką yra ta Tėvynės sąjungos dilema, kad turi labai skirtingą tą bazę ir pritraukti vienus, tada atstumi kitus ir neaišku, kur čia išloši, kur čia praloši“, – teigė politologė.

B. Ivanovas teigia, kad L. Kasčiūnas sutelks vertybiškai konservatyvius rinkėjus balsuoti už TS-LKD.

„L. Kasčiūnas turėtų imtis veiksmų konsoliduoti aplink save konservatyvius žmones ir nugraužti rinkėjus nuo Nacionalinio susivienijimo. Matome, kad tokiai politikai paklausa yra, Vytautas Sinica šiemet pirmą kartą pateko į Seimą, bet, jeigu ne konservatorių paklydimai į liberalų flangą, V. Sinica neturėtų šansų“, – kalbėjo ekspertas.

Gali išlošti ir liberalai

Pasak B. Ivanovo, taip TS-LKD rizikuotų išbarstyti liberalesnius už partiją balsuojančius rinkėjus, kurie ateityje tikriausiai balsuotų už Liberalų sąjūdį, bet tai nebūtinai yra blogai konservatoriams.

„Liberalams tai suteiktų naujo impulso, nes didesnė partija juos vertybiškai tam tikra prasme paliks ramybėje, bet iš to gali laimėti visa centro dešinė“, – teigė B. Ivanovas.

„Konservatoriai bet kokiu atveju turės sau koalicijos partnerį ir stipresni liberalai jiems į naudą“, – pridūrė jis.

Pasak A. Ramonaitės, TS-LKD rinkėjas su L. Kasčiūnu priešaky keistųsi nežymiai.

„Tėvynės sąjunga turi tų žmonių, kurie nuo seno balsuoja už ją ir iš esmės net lyderio pasikeitimas nepakeis jų to prisirišimo prie partijos. Vis tiek jie turi tą saugią bazę“, – kalbėjo politologė.

G. Landsbergis konservatoriams vadovavo nuo 2015 metų, tačiau po pralaimėjimo rinkimuose šiemet jis iš pareigų pasitraukė pareiškęs, jog daro pauzę politikoje.

TS-LKD pirmininko rinkimų pirmasis turas vyks kitų metų vasario 9 dieną, balsavimas internetu – vasario 4–5 dienomis, antrasis turas, jeigu prireiks, bus organizuojamas vasario 23 dieną, balsavimas internetu – vasario 18–19 dienomis.

Balsuoti rinkimuose teisę turės tiek partijos nariai, tiek ir TS-LKD partijai nepriklausantys rėmėjai. Partijos rėmėjų registracija prasidės sausio 1 dieną ir truks iki sausio 19-osios, TS-LKD nariai rinkimuose dalyvaus be atskiros registracijos.

Konservatorių pirmininkas renkamas ketverių metų kadencijai.