- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, Augustė Lyberytė/ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys mano, kad reikia ieškoti sprendimų, jog į Lietuvą atvykstančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių srautai būtų apriboti. Visgi, pasak jo, tai turi būti padaryta aiškiai atskiriant Baltarusijos opozicijos atstovus.
„Prezidentas sako, kad ta veikla, kurią prieš mus vykdo Baltarusijos tarnybos, leidžia mums vertinti visus kertančius sieną užsienio valstybių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečius vienodai“, – Žinių radijui teigė K. Budrys.
„(Srautus reikia – ELTA) smarkiai riboti ir mažinti, nes dabar jie yra per dideli. Ir ką sako mūsų žvalgyba ir kontržvalgyba, reikia į tai žiūrėti rimtai“, – sakė jis.
Visgi, pasak jo, priimant sprendimus dėl srautų iš Rusijos ir Baltarusijos ribojimo, būtina atskirti Baltarusijos opozicijos atstovus.
„Nelįsti prie dalykų, kurių niekas nekvestionuoja – Baltarusijos opozicijos, čia jau esančių žmonių, kurie jau turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kuria šeimas. Ir nustoti juos gąsdinti baisomis pasekmėmis politinio manipuliavimo tikslais“, – pabrėžė jis.
Seimas praėjusią savaitę apsisprendė pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą.
Visgi posėdžio metu Seimo nariai nusprendė apskritai nesvarstyti konservatoriaus Audronio Ažubalio siūlymo, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje būtų naikinamas tuo atveju, jeigu šie asmenys daugiau kaip kartą per tris mėnesius grįžtų į savo gimtąją šalį.
Nors šis siūlymas posėdžio metu buvo pristatytas, bet reikiamas kvorumas balsuoti panorusių parlamentarų nesusidarė.
K. Budrys apie mobilizuojamų ukrainiečių grąžinimą į tėvynę: siekiant efektyvumo, reiktų regioninio sprendimo
Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais K. Budrys sako, jog Lietuva būtų pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti į šalį mobilizuojamo amžiaus vyrus, jeigu Kyjivas matytų tam poreikį. Visgi, anot jo, siekiant užtikrinti tokių politinių sprendimų efektyvumą, būtų naudinga galvoti apie regioninio lygmens sprendimus.
„Ta apimtimi ir tuo būdu, kaip Ukrainai atrodys reikalinga, mes, žinoma, su jais kalbėsime ir padėsime įgyvendinti. Čia net kalbų nėra – kaip ir kituose poreikiuose, ko reikia Ukrainai“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys, nurodydamas, jog šiuo klausimu G. Nausėda su Ukrainos prezidento Volodymyru Zelenskiu kalbėjosi ir paskutinio susitikimo Vilniuje metu.
„Keli principai turėtų būti išlaikomi – kad tai būtų reikalinga ir kad tai būtų efektyvu įgyvendinti. Mes patys tos vėliavos nekelsime ir politinės pozos iš šio klausimo nedarysime, bet tas efektyvus sprendimas reiškia, kad jis vis tiek turėtų būti bent jau regioninis sprendimas tarp valstybių – ir ne dėl to, kad mums reikėtų politiškai už rankų pasilaikyti su kažkuo ar mums vieniems nejauku, nedrąsu, bet kad tai būtų efektyvu“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
Aiškindamas regioninio sprendimo svarbą, K. Budrys teigė, jog taip būtų užtikrintas mobilizacijos procesų efektyvumas, mat, tęsė jis, karo prievolės vengiantys ukrainiečiai sulauktų tokių pat ribojimų net ir pasitraukę iš šalies, kurioje šiuo metu gyvena.
„Jeigu įvesime griežtesnes sąlygas gyventi ir dirbti Lietuvoje Ukrainos piliečiams, kurie vengia prievolių Ukrainoje, ir jeigu (jie – ELTA) galės pervažiuoti į kaimyninę šalį ir ten tokio režimo nebus – kiek tai bus efektyvu? Tai bus daugiau imitacija“, – aiškino jis.
Tuo metu klausiamas, kaip ukrainiečių vyrų sugrąžinimas į tėvynę galėtų atrodyti praktikoje, K. Budrys nurodė, jog galimi įvairūs keliai.
„Galų gale, mes nesame to darę, tai mes negalime užbėgti už akių ir pasakyti, kad mes turime fantastišką sprendimą, kaip tai galėtų veikti“, – apibendrino šalies vadovo patarėjas.
Praėjusią savaitę Ukraina pareiškė, kad imasi naujų priemonių, kurios paskatintų šaukiamojo amžiaus vyrus grįžti į šalį.
Ukraina nustojo išduoti naujus pasus užsienyje gyvenantiems šaukiamojo amžiaus vyrams. Kol kas neaišku, kokiu mastu ir kiek laiko toks ribojimas bus taikomas.
Ukrainos vyrams uždrausta išvykti iš šalies nuo pat invazijos pradžios, yra tik kelios išimtys, leidžiančios vyrams legaliai kirsti sieną. Kai kurie vyrai pabėgo nelegaliai, kiti, gyvenę užsienyje iki 2022 m., karui prasidėjus negrįžo.
Kyjivo pajėgos mūšio lauke susiduria su sunkumais, įskaitant karių trūkumą. Daug kareivių nuo 2022 m. vasario mėnesio kovoja su mažomis pertraukomis arba be jų. Ilgai delsusi ir kritikuojama, šalies vyriausybė buvo priversta imtis naujų priemonių, kad pašauktų į kariuomenė daugiau karių ir kovotų su šaukimo vengimu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno meras kreipėsi į pareigūnus: „Žalgirio“ pergalės turi teikti džiaugsmą, o ne susiskaldymą30
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis kreipėsi į teisėsaugininkus dėl praėjusio penktadienio incidento. ...
-
S. Skvernelis: planuojama, kad naujoji Vyriausybė prisieks gruodžio 12 dieną1
Planuojama, kad naujos sudėties Vyriausybė prisieks ir jos programa Seime bus patvirtinta gruodžio 12 dieną, sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. ...
-
G. Paluckas įvardijo visus „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus8
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas įvardijo visus „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus. ...
-
G. Nausėda pasveikino U. von der Leyen EP patvirtinus naują Europos Komisiją1
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen) naujosios Europos Komisijos patvirtinimo proga. ...
-
Vilniaus miesto tarybos opozicijos lyderiu paskelbtas V. Sadauskas
Vilniaus miesto taryboje trečiadienį opozicijos lyderiu paskelbtas „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Vydūnas Sadauskas. ...
-
Aplinkos ministru „aušriečiai“ siūlo skirti Gamtos tyrimų centro vadovą S. Podėną
Valdančioji partija „Nemuno aušra“ siūlo Gamtos tyrimų centro vadovą Sigitą Podėną skirti į aplinkos ministro pareigas. ...
-
Lietuva jungiasi prie deklaracijos dėl povandeninių kabelių saugumo
Dažnėjant įvairiems incidentams Baltijos jūroje, kai pažeidžiami povandeniniai kabeliai ar kita infrastruktūra, Lietuva jungiasi prie deklaracijos, kuria siekiama užtikrinti šių kabelių saugumą. ...
-
Klausimas už milijoną: su kuriuo Lenkijos rinkimų nugalėtoju būtų lengviau susikalbėti Lietuvai?8
Netrukus startuos Lenkijos prezidento rinkimų kampanija, kurioje bus du aiškūs favoritai – liberalias ir kairiąsias jėgas atstovaujantis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir dešiniųjų kandidatas Karolis Nawrockis. ...
-
K. Budriui rengiantis dirbti URM, Prezidentūroje – nauji patarėjai nacionaliniam saugumui2
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiajam patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Kęstučiui Budriui ruošiantis naujoms užsienio reikalų ministro pareigoms, šalies vadovo komandoje jau dirba du nauji šios srities patarėjai. ...
-
L. Kasčiūnas apie lėktuvo avariją: jokių ženklų, kad tai gali būti sabotažo aktas1
Laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina, kad pirminė analizė rodo, jog DHL lėktuvo avarija nebuvo nulemta sabotažo akto. Pasak jo, tokią preliminarią išvadą leidžią daryti pirminė analizė ir pokalbiai su i&scar...