- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį sukanka metai, kai Lietuva išsirinko naująjį Seimą. Vis dėlto naujai sudarytai centro dešinės valdančiajai koalicijai nepavyko sugrąžinti prestižo Lietuvos parlamentui. Naujausios visuomenės apklausos duomenimis, Seimas ir toliau išlieka gyventojams daugiausiai nepasitikėjimo keliančia institucija.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17–spalio 3 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, suaugę Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis trimis institucijomis: Bažnyčia (pasitiki 68 proc., nepasitiki 24 proc.), Prezidento institucija (66 proc., 26 proc.) bei savivaldybėmis (58 proc., 35 proc.). Kaip ir anksčiau, šalies gyventojai labiau nepasitiki nei pasitiki Lietuvos žiniasklaida (40 proc., 56 proc.) ir Vyriausybe (29 proc., 67 proc.). Visgi mažiausią visuomenės pasitikėjimą ir toliau išlaiko Seimas (19 proc., 78 proc.).
Lyginant su prieš mėnesį vykusia apklausa, 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki Prezidento institucija (nuo 61 proc. iki 66 proc.), o kitų 5 institucijų vertinimai nepakito.
ELTA primena, kad prieš metus kadenciją baigęs Seimas darbą užbaigė kaip institucija, turinti mažiausią visuomenės pasitikėjimą. 2020 metų spalio mėnesį Seimu pasitikėjo 29 proc. apklaustųjų, o nepasitikėjo 67 proc. respondentų.
T. Janeliūnas: Seimu nepasitikima, nes jis matomas kaip konfliktų židinys
Seimas iš principo yra pasmerktas konfliktams: pozicija prieš opoziciją, valdančiosios partijos prieš tas, kurios pralaimėjo rinkimus.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas mano, kad visuomenės nepasitikėjimas Seimu yra užkoduotas pačioje „institucijos prigimtyje“. Politologas atkreipia dėmesį, kad Seimas yra ta institucija, kurioje susiduria labai skirtingos politinės jėgos, o tai, pasak jo, labai palanki terpė konfliktams.
„Seimas iš principo yra pasmerktas konfliktams: pozicija prieš opoziciją, valdančiosios partijos prieš tas, kurios pralaimėjo rinkimus. Ir dažniausiai žiniasklaidos dėmesį Seime pritraukia konfliktai, susidūrimai, kažkokie radikalūs pasisakymai. Nes Seimo nariai, jausdami, kad jie gali pritraukti dėmesį tik kažkokiais savo radikaliais veiksmais, kartais tuo ir piktnaudžiauja“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.
Todėl, pasak politologo, natūralu, kad Seimas visuomenei kelia nepasitikėjimą.
„Natūralu, kad neįmanoma pasitikėti konfliktų židiniu, o (...) kaip, pavyzdžiui, vyksta projektų svarstymai komitetuose ar dar kažkur, tai tas kasdieninis darbas yra neįdomus“, – sakė jis.
T. Janeliūnas taip pat atkreipia dėmesį, kad panašios tendencijos dėl pasitikėjimo parlamentais yra pastebimos ir kitose šalyse.
„Galbūt Šiaurės šalyse bendras visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis yra didesnis, ten ir parlamentai turi didesnį pasitikėjimą. Bet daugelyje kitų šalių irgi tendencija yra tokia pati, nesvarbu, ar tai būtų JAV Kongresas, ar tai būtų Europos šalys ir parlamentai, ten, kur dažniausiai transliuojami konfliktai, tai visuomenė ir įsivaizduoja, kad tai yra labai konfliktiška aplinka, kad ten politikai tik riejasi, o ne dirba“, – sakė politologas.
Pati visuomenė darosi labai konfliktiška. Tai labai sunku tikėtis, kad politikai būtų kažkokie kitokie.
Profesorius pabrėžia, kad dirbtinai padidinti pasitikėjimą Seimu neįmanoma. T. Janeliūno teigimu, vienintelė galimybė padidinti pasitikėjimą Lietuvos parlamentu būtų, jeigu Seime susikurtų vaivorykštinė valdančioji koalicija ir dėl to susilpnėtų opozicijos darbas. Vis dėlto, pasak jo, toks scenarijus yra praktiškai neįmanomas.
„Gali atsirasti kažkokios sąlygos, kad susiformuotų kažkokia labai plati, vaivorykštinė dauguma ir ten jau iš principo išnyktų tokia opozicinė veikla. Bet čia tokie labai ekstremalūs atvejai. Vargu, ar mes tokių turėsime“, – sakė T. Janeliūnas.
„O visa kita priklauso nuo asmenybių, ypatingai frakcijų lyderių, kiek jie produktyviai bando dirbti Seime net ir būdami opozicijoje, kiek jie bando pagarbiai ir mandagiai oponuoti valdžiai, o ne tik ieškoti kažkokių skandalų. Tai asmenybių poveikis irgi yra didelis. Bet manau, kad mūsų visuomenė jau yra netgi pripratusi prie tokio konfliktiškumo. Pati visuomenė darosi labai konfliktiška. Tai labai sunku tikėtis, kad politikai būtų kažkokie kitokie“, – pažymėjo jis.
Apklausa vyko 2021 m. rugsėjo 17 – spalio 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė: apie TS-LKD vedimą Seimo rinkimuose norėčiau paskelbti per partijos institucijas4
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog apie savo sprendimą, ar vesti Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą šiemet spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose norėtų paskelbti per partijos institu...
-
I. Šimonytė: G. Landsbergis būtų puikus eurokomisaras24
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad valdančiųjų konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis būtų puikus eurokomisaras. ...
-
Liberalų sąjūdis: sąrašą į Seimą ves V. Čmilytė-Nielsen, trejetuke – V. Alekna ir E. Gentvilas9
Ketvirtadienį valdantysis Liberalų sąjūdis baigė reitinguoti kandidatų į Seimą daugiamandatėje apygardoje sąrašą. ...
-
Diskutuoja, kas galėtų užimti atsilaisvinusius Seimo vicepirmininkų postus: minimas ir A. Anušauskas6
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija vis dar ieško, ką deleguoti į dvi atsilaisvinusias Seimo vicepirmininkų pozicijas. Konservatoriai svarsto, kad Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininku, kuris automati&s...
-
L. Kasčiūnas neatmeta galimybės siekti TS-LKD pirmininko posto9
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingavime daugiausiai palaikymo sulaukęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas neatmeta galimybės siekti konservatorių partijos pirmininko posto. Visgi, politikas tikin...
-
V. Sinkevičius EP užims aukščiausią postą iš visų lietuvių2
Į Europos Parlamentą (EP) išrinktas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Virginijus Sinkevičius išrinktas Žaliųjų ir Europos laisvojo aljanso frakcijos EP pirmininko pavaduotoju. ...
-
S. Skvernelis: į EP išrinktas V. Sinkevičius į Lietuvą grįš dėl ministro portfelio3
Į Europos Parlamentą (EP) birželį išrinktas Virginijus Sinkevičius dėl ministro portfelio grįžtų į Lietuvą, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. ...
-
Diskusijas dėl K. Škirpos sukėlęs Nacionalinis susivienijimas piketavo prie Vilniaus savivaldybės2
Pasipiktinę neteisėtai pakabintos atminimo lentos generolui Kaziui Škirpai nukabinimu, Nacionalinio susivienijimo atstovai ketvirtadienį dar kartą išreiškė protestą Vilniaus miesto savivaldybei. Šįkart protestuota prie&scaro...
-
G. Nausėda laukia A. Dulkio reakcijos: norėtųsi, kad ministras į tuos priekaištus atsakytų3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia norįs išgirsti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atsakymus į medikų bendruomenės jam išsakytus priekaištus. ...
-
Buhalterė: A. Vrubliauskas pats išlaidų apyskaitų nevesdavo, čekiukų byloje
Piktnaudžiavimu savivaldybės išmokomis kaltinamas buvęs Alytaus rajono savivaldybės meras, dabar tarybos narys Algirdas Vrubliauskas pats savo išlaidų apyskaitų nepildydavo, teikdavo sąskaitas faktūras už degalus, Kauno apygardos teisme ...