– Tai kada bus įžiebta žalia šviesa šiam sprendimui?

– Sunku pasakyti, kaip žinote, Konstitucijos pakeitimai reikalauja tikrai ilgo proceso. Ypač žinant, kad yra skirtingų nuomonių dėl balsavimo nuo 16 metų savivaldybių tarybų rinkimuose. Norisi iš pradžių diskutuoti, kalbėtis su skirtingų frakcijų atstovais ir dalintis argumentais, žiniomis, patirtimi iš kitų šalių. Kad tai nebūtų tiesiog klausimas, išmestas į orą, ir kad nesusiformuotų įprastinis „už“ arba „prieš“, kaip dažnai būna dėl to, kad kažkas pasiūlė, o kiti tiesiog prieštarauja. Norisi bendrai kalbėtis apie tai, kaip galime užtikrinti pilietiškumo stiprėjimą tarp jaunų žmonių ir visos mūsų visuomenės.

– Panašu, kad bent šioje kadencijoje bus labai sudėtinga pasiekti, kad šis sprendimas rastų tą žalią šviesą. Tikriausiai reikės kalbėtis su kitos kadencijos parlamento atstovais. Pažvelgęs į šiandieninę diskusiją, matau, kad pagal sociologines apklausas, tie, kuriems prognozuojama vieta kitame Seime, šiandien praktiškai nedalyvauja.

– Jų yra mažiau, bet jie dalyvauja. Ir kiek teko stebėti bei žiūrėti į programas, balsavimo nuo 16 metų savivaldybių tarybų rinkimuose idėja atsispindi tiek socialdemokratų, tiek liberalų sąjūdžio programose. Tiek dešinieji, tiek kairieji turi palaikymo šiai idėjai, nors, be abejo, bus ir prieštaraujančių. Tai normalu, įprasta ir, sakyčiau, sveika.

– Pernai atlikta apklausa rodo, kad septyni iš dešimties gyventojų nepritaria šiai idėjai. Tai tam tikras kirtis nevyriausybinėms organizacijoms bei politikams, kurie ją palaiko. Kaip jūs vertinate, kad visuomenė visgi yra prieš?

– Manau, tai pakankamai dėsninga dėl įvairių priežasčių. Matome bendras pasaulines tendencijas, kur skirtingų kartų atstovams vis sunkiau susikalbėti. Jaunimas ir vyresni žmonės retai randa bendrą kalbą ar sąlyčio tašką. Kartais jauni žmonės nelabai gražiai atsiliepia apie kitų kartų atstovus, o vyresniems gali atrodyti, kad jaunimas neturi pakankamai žinių, gebėjimų, yra tingus. Bet tai toli gražu nėra tiesa.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Daugiau šia tema LNK žurnalistas kalbėjosi su profesoriumi Algiu Krupavičiumi.

– Jaunimas vardija naudas, bet ar yra grėsmių, iššūkių, kalbant apie šį pasiūlymą?

– Tikrai taip. Politikoje visi reiškiniai turi dvi puses – teigiamą ir neigiamą. Lygiai taip pat yra su balsavimu nuo 16 metų. Nors jaunimas turi motyvacijos dalyvauti politikoje, dažnai trūksta pilietinio ugdymo, kompetencijų ir įgūdžių.

– Kai kurie ekspertai sako, kad toks sprendimas gali sukelti situaciją, kad jaunimas nežinotų, už ką balsuoti ir patys politikai darytų manipuliacijas su jaunais žmonėmis. Ar čia taip pat yra rizikų?

– Tikrai taip, nes, kaip jau sakiau, žinių ir kompetencijos klausimas, kai kalbame apie balsavimą nuo 16 metų, yra tikrai aktualus.

„Pirmiausiai, kur buvo pilietiško ugdymo pamokos visoms kitoms kartoms ir rinkėjų grupėms? Antras dalykas, tarsi politikai nedalina pažadų vyresnėms ir kitoms rinkėjų amžiaus grupėms. Man atrodo, kad tai yra normalu, jog paveiks. Mes vieni kitus veikiame, kai kalbame, siūlome idėjas, diskutuojame ir tie pasiūlymai, kurie yra geriausi, dažniausiai ir laimi. Reikėtų pabrėžti, kad ne tik jauni žmonės yra paveikiami ar gali būti paveikiami, nes poveikio klausimas yra labai įdomus, žvelgiant iš tyrimų pusės. Nėra nustatyta tiksli amžiaus riba, nuo kurios žmogus būtų visiškai pasirengęs balsuoti. Ne, tai įprotis – ar balsuosi anksčiau, ar vėliau, bet jei tu ilgainiui balsuosi ir eisi toliau balsuoti, ugdysi tuos įgūdžius, kurie yra reikalingi. O dėl manipuliacijų – pakanka pasižiūrėti, kas užsiėmė įstatymų pažeidimais dėl balsų pirkimo ar dalino pažadus, kurie nėra pagrįsti realybe, kurių neįmanoma paaiškinti, kaip bus įgyvendinti ar iš kur bus paimtos lėšos. Sakyčiau, manipuliuoti galima visomis amžiaus grupėmis – klausimas, ar yra atsparūs tiek vyresni, tiek jaunesni žmonės“, – teigė U. Masi.