- Greta Zulonaitė, Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laisvės partija liks valdančiosios koalicijos sudėtyje tol, kol partija bus arčiau sprendimų, sako jos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Kol mes matysime, kad esame arčiau sprendimų, tol ir dalyvausime šitoje valdančiojoje koalicijoje ar ateities valdančiosiose koalicijose“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Armonaitė.
„Aš kiekvieną sprendimą priimdama politinės konjunktūros prasme, visą laiką vertinu, o ar mes priartėsime prie Laisvės partijos programos sprendimų ir įsipareigojimų rinkėjams įgyvendinimo, ar atitolsime“, – pridūrė ji.
Taip ji kalbėjo reaguodama į vis dar nepriimtą Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
Kiek anksčiau A. Armonaitė teigė, kad nepavykus užtikrinti papildomų balsų Civilinės sąjungos įstatymo palaikymui Seime, partija vertins ir savo įsipareigojimus valdantiesiems.
Partijos pirmininkė sakė neatmetanti, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas bet kurią akimirką gali grįžti, tačiau pridūrė, kad „ant laužo jos nedegins.“
Kol mes matysime, kad esame arčiau sprendimų, tol ir dalyvausime šitoje valdančiojoje koalicijoje ar ateities valdančiosiose koalicijose.
A. Armonaitė taip pat tvirtino matanti rezervo telkiant balsus šiuo klausimu koalicijoje.
Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu teigė, kad koalicijos partneriai dėjo ir tebeda pastangas įtikinti frakcijos kolegas, kad sprendimai dėl partnerystės būtų priimti.
„Taip, opozicija taip pat yra gana stipri, ir čia opozicija šiuo atveju – ne valdančiosios daugumos-opozicijos skirtyje, o klausimo skirtyje, todėl, kad įstatymą palaikančių kolegų yra ir kitoje Seimo salės pusėje“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė konservatorių atstovė I. Šimonytė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad apie nepakankamą balsų skaičių šiam klausimui koalicijoje buvo žinoma nuo 2020 metų.
„Tą žinojo visi koalicijos partneriai, tas buvo aišku, kitaip nebūtų reikėję kažkaip specifiškai apie tai kalbėti, tiesiog būtų įtraukta į Vyriausybės programą“, – sakė premjerė.
Vis dėlto ji pastebėjo ir tai, kad koalicija ne visada palaiko ir tuos klausimus, kurie yra Vyriausybės programoje, pavyzdžiui, mokesčių pakeitimus.
I. Šimonytės teigimu, šioje kadencijoje palaikančių partnerystę tarp konservatorių buvo gerokai daugiau – taip pat ir tų, kurie anksčiau balsavo prieš.
„Manau, kad argumentai tikrai veikia, nes ta tokia anti-LGBT retorika, homofobiška retorika yra tai, kas sklinda iš Rytų, dabar jau sklinda tiesiog pavojingai, kaip tam tikras pasaulėžiūros, vienintelės tiesos, vienintelio teisingo požiūrio į tradicines vertybes ir krikščionybę simbolis, ir tai yra labai pavojinga, nes iš esmės tai yra tas naratyvas, kurį konstruoja Kremliuje Putinas, ką tik paskelbęs neegzistuojančią pasaulyje tarptautinę organizaciją LGBT, kurios išvis nėra, kažkokia ten ekstremistine ar teroristine organizacija“, – sakė premjerė.
Prieš dvi savaites po valdančiosios koalicijos tarybos susitikimo A. Armonaitė sakė gavusi valdančiųjų konservatorių ir Liberalų sąjūdžio pažadą paieškoti papildomų balsų Seime, kad būtų galima priimti Civilinės sąjungos įstatymą, įteisinant lyčiai neutralią partnerystę.
Pavasarį Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Projektui nepritarė dalis konservatorių ir liberalų.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
Pastaruoju metu nesutarimų valdančiojoje koalicijoje buvo kilę dėl mokesčių reformos, „laisviečių“ nepasitenkinimą sukėlė atmestos nepilnamečių apsaugos įstatymo pataisos, nepakankama parama partnerystės įteisinimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Politologai: Šimonytės sprendimas gali lemti krizę dešiniajame partijos flange8
Buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus, kad nesieks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkės posto, dešiniajam partijos flangui gali pritrūkti lyderių, svarsto politologai. Pasak Mykolo Romerio...
-
Pavilionis sieks konservatorių partijos pirmininko posto11
Konservatorius Žygimantas Pavilionis sieks tapti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku. Apie tai politikas pranešė antradienį socialiniame tinkle „Facebook“. ...
-
Mano, kad Blinkevičiūtė nedalyvaus socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose5
Artėjant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimams, kairiosios politinės jėgos nariai neabejoja, kad tarp siūlomų kandidatų atsidurs premjero Gintauto Palucko ir dabartinės lyderės Vilijos Blinkevičiūtės pavardės. Visgi, social...
-
Šimonytė nekandidatuos į konservatorių partijos pirmininkus75
Ekspremjerė Ingrida Šimonytė nusprendė nekandidatuoti į Tėvynės Sąjungos sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus. ...
-
Su Nyderlandų kolega susitikęs Paluckas vylėsi, kad NATO sutars dėl 3 proc. BVP gynybai8
Rukloje su Nyderlandų premjeru Dicku Schoofu (Diku Šhofu) susitikęs Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas vylėsi, kad NATO būsimame viršūnių susitikime sutars dėl mažiausiai 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finan...
-
Kubilius: yra signalų, kad Rusija agresijai prieš Vakarus gali pasiruošti per penkerius metus30
Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius Vakarų Vyriausybių vadovus ragina suklusti. ...
-
Palucko patarėjais dirbs buvęs parlamentaras Jukna bei teisininkas Radčenka3
Premjero Gintauto Palucko patarėjų komandą papildė teisininkas, publicistas Aleksandras Radčenka bei buvęs europarlamentaras Vigilijus Jukna. ...
-
Lietuva Ukrainos telekomunikacijų sektoriaus atkūrimui skiria 20 tūkst. eurų6
Lietuva į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Specialųjį fondą Ukrainai, skirtą karo nuniokotam šalies telekomunikacijų sektoriui atkurti, perveda 20 tūkst. eurų. ...
-
Kubilius tikisi, kad kitąmet NATO nutars dėl didesnių įsipareigojimų gynybai6
Išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui teigiant, kad NATO aljanso šalys Europoje turėtų skirti bent 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius sutinka, jog didinti įsipareigojimus g...
-
Paluckas su kolegomis iš Latvijos ir Estijos aptarė regiono saugumą, paramą Ukrainai9
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį su Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovais – Evika Silina ir Kristenu Michalu – telefonu aptarė regioninį saugumą, tolimesnę Baltijos šalių paramą Ukrainai, bendrų infrastruktūros projektų ...