„Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje“, – žurnalistams Vilniuje sakė Vokietijos ministras.

Vis dėlto paklaustas, kada visa brigada galėtų būti dislokuota šalyje, jis teigė negalintis to pasakyti.

„Tam reikia pirmiausia ir technikos, ir atitinkamos įrangos. Per kelis mėnesius tikrai negalima dislokuoti tokios brigados. Todėl būtent mes ir susitinkame, ir kalbamės su ministru (Arvydu Anušausku – BNS), kad turi būti atitinkama infrastruktūra“, – po susitikimo su Lietuvos krašto apsaugos ministru A. Anušausku sakė B. Pistorius.

Mes esame pasiruošę dislokuoti tokią brigadą, tačiau tam reikia aptarti bendrus infrastruktūros ir plėtros planus.

„Mes esame pasiruošę dislokuoti tokią brigadą, tačiau tam reikia aptarti bendrus infrastruktūros ir plėtros planus“, – pridūrė jis.

Vokiečių gynybos ministras pabrėžė, kad Vokietijos brigada Lietuvoje „turėtų augti žingsnis po žingsnio, kol taptų pilnaverte kovine brigada“.

„Mes, visų pirma, giname mūsų visų laisvę. Tai yra mūsų pagrindinė filosofija, todėl mes turime remti vieni kitus“, – sakė B. Pistorius.

Vokiečių politikas Vilniaus ir Berlyno santykius vadino draugiškais ir partneriškais.

„Praėjusią savaitę vyko susitikimas, kur derinome mūsų bendradarbiavimo detales, kad mes galėtume abi pusės sinchroniškai imtis darbo ir veikti saugumo labui“, – kalbėjo B. Pistorius.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvos ir Vokietijos vadovai priėmė bendrą komunikatą dėl vokiečių brigados priskyrimo Lietuvai, taip pademonstruodami sąjungininkų vienybę.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad šalių pozicijos kiek skiriasi – Vilnius siekė, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas manė, jog dalis pajėgų turi būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.

Kol kas Lietuvoje dislokuotas tik vieneto štabas.

„Baltijos regionas dėl savo padėties patiria pavojų, todėl turime reaguoti budriai, turime imtis didelių pastangų, kad užtikrintume NATO rytinio flango saugumą“, – kalbėjo B. Pistorius.

Baltijos regionas dėl savo padėties patiria pavojų, todėl turime reaguoti budriai, turime imtis didelių pastangų, kad užtikrintume NATO rytinio flango saugumą.

A. Anušauskas savo ruožtu teigė, kad Vokietijos brigada Lietuvoje „yra mūsų prioritetas“.

„Esame pasirengę ir toliau kartu dirbti derinant Vokietijos pajėgų poreikius, kad kuo greičiau ir kokybiškiau priimtume brigados dydžio vienetą šalyje“, – sakė Lietuvos ministras.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pirmadienį feisbuke pasveikino Vokietijos ministro pareiškimą.

Pasak jo, tokia „aiški ir tiesi Vokietijos politinė valia išsakyta pirmąkart“, o tai sutampa su Lietuvos strateginiu interesu.

„Federalinis ministras visiškai teisus, kad dabar Lietuvos pusė turi pateikti aiškų savo namų darbų įgyvendinimo planą (...). Ir tai jau yra daroma. Tikiu, kad jis kiek įmanoma bus ir paspartintas. Tai visų mūsų valdžios grandžių bendro darbo rezultatas“, – teigia NSGK pirmininkas.

„Vokietijos pusės šiandien išsakyta „žingsnis po žingsnio“ strategija dėl brigados dislokavimo Lietuvos teritorijoje, o ne tik jos priskyrimas Lietuvos gynybai, yra būtent tai apie ką kalbu nuo gruodžio mėnesio (...). Džiaugiuosi, kad šiandien tai viešai patvirtino Vokietijos federalinis gynybos ministras“, – pažymėjo Seimo narys.

Tuo metu paklaustas, ar Vokietija jau apsisprendė prisidėti prie rotacinio Baltijos oro gynybos modelio, B. Pistorius tvirtino, kad ši galimybė dar svarstoma.

Dėl rotacinės oro gynybos birželio viduryje sutarė NATO gynybos ministrai.

Tai reiškia, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rotaciniu principu galės būtų dislokuoti sąjungininkų oro gynybos pajėgumai, tačiau dėl konkrečios karinės technikos buvimo šalys turi rasti dvišalius sutarimus.

Lietuva ir kitos Baltijos valstybės jau kurį laiką siekė, kad NATO sustiprintų oro gynybos pajėgumus regione. Anot jų, tai leistų pereiti nuo beveik 20 metų trunkančios NATO oro policijos į oro gynybos misiją.

Apie tai daugiau imta kalbėti po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą.