- Augustė Lyberytė / ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusių metų pabaigoje sulaikyti keli Lietuvos piliečiai, įtariami bendradarbiavimu su Baltarusijos tarnybomis, skelbiama naujausiame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) analizė atskleidžia, kad įtariamieji, labai tikėtina, vykdydami Baltarusijos žvalgybos institucijos užduotis už atlygį rinko ir perdavė surinktą informaciją užsakovui. Skelbiama, kad nė vienas iš sulaikytųjų neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, o jų perduota informacija apie Lietuvos ypatingos svarbos infrastruktūrą ir karinius objektus buvo neįslaptinta.
Visgi, pažymima, kad tokie duomenys padėjo Baltarusijos režimo atstovams vykdyti priešišką veiklą prieš Lietuvą. Labai tikėtina, nurodo žvalgybos tarnybos, kad įtariamųjų rinkta informacija reikalinga ne tik Baltarusijos, bet ir Rusijos ginkluotosioms pajėgoms – ruošiant potencialios karinės agresijos prieš kaimynines valstybes planus.
Verbuoja pasitraukusius baltarusius, sieną kertančius Lietuvos piliečius
VSD ir AOTD vertinimu, Baltarusijos žvalgyba esmingai plečia veiklą užsienyje ir stiprina kontržvalgybinį režimą šalies viduje. Priešiškai veiklai Vilniaus atžvilgiu mėginama pasitelkti ir Lietuvoje gyvenančių baltarusių diasporą.
Fiksuojama tendencija, kai specialiosios tarnybos siekia megzti ir atnaujinti kontaktus su diasporos atstovais, kurie anksčiau yra dirbę įvairiose Baltarusijos institucijose, vidaus sistemoje. Pastebima, kad kontaktuoti ir verbuoti bandoma šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis.
„Baltarusijos žvalgybos tarnybos siekia pasinaudoti baltarusių diasporos atstovais Lietuvoje žvalgybos informacijai apie Lietuvą ir jos institucijas, Baltarusijos demokratinę opoziciją ir pačią baltarusių diasporą rinkti“, – teigiama ataskaitoje.
Baltarusijos žvalgyba intensyviai naudojasi ir iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančių asmenų apklausomis pasienyje. Patikrų tikslas – užkardyti neva iš Lietuvos kylančias grėsmes. Visgi, tarnybos apklausomis naudojasi informacijai apie Lietuvą rinkti. Taip pat siekiama nustatyti, ar tikrinami asmenys turi galimybių šnipinėti ir vykdyti Baltarusijos tarnybų užduotis – tikrinami asmenų mobilieji įrenginiai, kompiuteriai, ieškoma kontaktų, socialinių tinklų paskyrų, fotografijų, aiškinamasi politinės pažiūros, darbovietės, ryšiai su Lietuvos pareigūnais.
Grėsmių ataskaitoje nurodoma, kad nustačius asmenis, kurie galėtų bendradarbiauti su Baltarusijos tarnybomis, ieškoma būdų juos verbuoti. Šiems nesutikus bendradarbiauti, jų atžvilgiu gali būti naudojamas psichologinis smurtas, šantažas, pasinaudojant ar inscenizuojant eismo įvykius ar kitus pažeidimus.
Pastebima, kad pastaruoju metu Baltarusijos žvalgyba itin agresyviai veikia ir prieš Lietuvos diplomatinės atstovybės darbuotojus – renkama informacija apie jų ryšius, įpročius, juos kompromituojanti galinti medžiaga.
Sulaukta asmenų, kurie pranešė apie Rusijos tarnybų bandymus rekrūtuoti
Tuo metu Rusijos žvalgybos tarnybų bandymai verbuoti į šalį agresorę vykstančius lietuvius darosi vis mažiau skrupulingi. Pastebima, kad žvalgybos pareigūnai bendradarbiauja su Rusijos migracijos tarnyba ir atlieka užsieniečių apklausas pasienyje – panašiai kaip ir Baltarusijoje, taip siekiama atrinkti verbavimui tinkamus taikinius.
„Tačiau pastaruoju metu daugėja atvejų, kai siūlymai bendradarbiauti yra pateikiami tinkamai neatsirinkus kandidatų arba neįvertinus užsieniečių noro bendradarbiauti“, – akcentuoja tarnybos.
Ataskaitoje nurodoma, kad neįžvelgiama tendencijų, jog Rusijos tarnybų naudojamas šantažas – esą įvykdyti administraciniai nusižengimai – dažnai pakeistų verbuojamųjų užsieniečių pažiūras. Be to, matomi bandymai rekrūtuoti ne tik į Rusiją vykstančius užsieniečius, bet ir jų artimos aplinkos žmones.
„Toks verbavimo modelis lemia, kad apie mėginimus verbuoti Lietuvos žvalgybai pranešti yra pasiruošę dar daugiau žmonių“, – pažymi žvalgyba.
Pažymima, kad į atsakingas Lietuvos institucijas jau yra kreipęsi asmenų, kurie pranešė atsisakę bendradarbiauti su Rusijos žvalgyba – įskaitant atvejus, kai buvo siūloma rinkti neįslaptintą informaciją.
Rizikų kelia dalies baltarusių radikalios pažiūros
Be kontržvalgybinių grėsmių, baltarusių diasporos Lietuvoje didėjimas kelia ir kitų rizikų, pastebi tarnybos. Nurodoma, kad tarp į Lietuvą atvykstančiųjų baltarusių yra radikalias politines ideologijas propaguojančių asmenų.
„Atgarsio Lietuvos informacinėje erdvėje sulaukia litvinizmo – radikalios baltarusių šovinizmo atšakos – sekėjų vieši pareiškimai. (...) Dalis Lietuvoje gyvenančių litvinizmo sekėjų aktyviai skleidžia savo ideologines nuostatas socialiniuose tinkluose“, – rašoma ataskaitoje.
„Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu, panaudodamas informacines atakas siekia skatinti priešpriešą tarp į Lietuvą atvykusių baltarusių ir Lietuvos gyventojų“, – nurodo žvalgyba.
Pažymima, kad baltarusių gretose yra remiančiųjų ir dešinįjį ekstremizmą. Pranešama, kad 2023 m. antroje pusėje jie inicijavo tarptautinio dešiniųjų ekstremistų grupių tinklo „Active Club“ baltarusiško padalinio kūrimą. Šio tinklo sekėjai radikaliąsias idėjas ir jų propagavimą derina su kovos menais, kita sporto veikla.
Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas visuomenei pristatė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tai jau vienuoliktoji viešas ir aštuntoji bendra abiejų žvalgybos tarnybų grėsmių ataskaita.
Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.
Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rinkimuose dalyvauti T. Gailių pakvietusi V. Čmilytė-Nielsen: priimtina jo principinga laikysena
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjui Tomui Gailiui pasiūliusi su partija kandidatuoti į Seimą, nes jai yra priimtina ilgamečio pareigūno principinga laikysena ir nesi...
-
G. Landsbergis apie V. Orbano vizitą į Maskvą: antrankiai, o ne rankų paspaudimai14
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kritiškas Vengrijos premjero Viktoro Orbano vizito į Maskvą atžvilgiu. ...
-
V. Uspaskichas Darbo partijos sėkmės Seimo rinkimuose atveju premjero poste mato save22
Narystę Darbo partijoje (DP) atkūręs verslininkas europarlamentaras Viktoras Uspaskichas teigia, kad jis užimtų premjero postą, jeigu rudenį vyksiantys Seimo rinkimai partijai susiklostytų sėkmingai. ...
-
Su Liberalų sąjūdžiu į Seimą kandidatuos buvęs VSD pareigūnas T. Gailius23
Liberalų sąjūdžio valdybos patvirtintame Seimo rinkimų vienmandatininkų sąraše – buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Tomas Gailius. ...
-
300 eurų baudą gavęs P. Gražulis: nemokėsiu21
Buvusiam Seimo nariui Petrui Gražuliui už sovietinių simbolių demonstravimą ir daiktinių įrodymų slėpimą Vilniaus policija skyrė 300 eurų baudą. ...
-
A. Skaisgirytė apsisprendė: liks dirbti G. Nausėdos komandoje7
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė patvirtino apsisprendusi likti dirbti perrinkto šalies vadovo Gitano Nausėdos komandoje. ...
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje10
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
G. Nausėda: V. Orbano vizitas Maskvoje mažina pasitikėjimą Vengrijos pirmininkavimu ES19
Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui penktadienį atvykus į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda teigia, kad tokie veiksmai mažina pasitikėjimą Budapešto pirmininkavimu Europos Sąjungai (ES). ...
-
Kur atostogaus Kauno meras ir vicemerai?20
Vasarą pakvimpa atostogomis, tad miesto savivaldybėje jau rikiuojasi eilės, kas ir kada eis poilsiauti. Miesto vadovai ir administracija su „Kauno diena“ pasidalijo atostogų planais. ...
-
Lietuvos vadovai po leiboristų pergalės JK rinkimuose viliasi tolesnės paramos Ukrainai7
Prezidentas Gitanas Nausėda bei premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį pasveikino Jungtinės Karalystės (JK) Leiboristų partijos lyderį Keirą Starmerį (Kirą Starmerį) su pergale rinkimuose ir pareiškė, kad tikisi tolesnės paramos Ukra...