Taip ji kalbėjo Europos Parlamentui (EP) praėjusią savaitę patvirtinus migracijos reformą, pagal kurią Lietuva kasmet turėtų priimti apie 158 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų.

„Turės būti įvertinta, pasvėrus visus pliusus ir minusus, kas valstybei yra geriausia tuo metu. (...) Pasiskaičiuoti, kiek kainuoja kiekvieno žmogaus buvimas čia Lietuvoje, pasverti kitas rizikas, kurios iš to gali kilti, ir tada priimti sprendimą“, – BNS sakė Agnė Bilotaitė.

„Skirtingu laikotarpiu situacija gali skirtis. Šiandien gali būti vienoks sprendimas, galbūt už mėnesio tas sprendimas gali būti visiškai kitoks, padiktuotas kitokios geopolitinės situacijos, padidėjusio neteisėtos migracijos spaudimo“, – pridūrė ji.

Ministrė svarstė, kad jei Lietuva ir prisiimtų dalį migrantų, iš jų Lietuvoje liktų nedidelis kiekis.

„Lietuva labai dažnai yra tranzito stotelė, bet ne tikslo šalis. Tikėtina, kad jeigu tie žmonės būtų perkelti, didelė tikimybė, kad jie nenorėtų likti Lietuvoje. Tikrai tai yra labai realus scenarijus“, – teigė A. Bilotaitė.

Anot jos, dėl Migracijos pakto įgyvendinimo iš ministerijų ir institucijų atstovų bus sudaryta darbo grupė, kuri sudėlios šios pertvarkos įgyvendinimo planą, įvertins, kokių pakeitimų reikia šalies teisinėje bazėje.

Skirtingu laikotarpiu situacija gali skirtis.

„Nors per visas šias migracijos krizes, manau, kad esame visa tai pasidarę, mums labai minimaliai lieka to darbo“, – kalbėjo ministrė.

A. Bilotaitės teigimu, vienas iš Lietuvos pasiekimų migracijos reformoje ir yra galimybė valstybėms rinktis iš kelių alternatyvų.

„Nebėra primetama valstybei be jokių diskusijų būti įpareigotai priimti tam tikrą skaičių žmonių, sutarėme dėl to, kad bus alternatyvos, kad bus galimybė pasirinkti“, – kalbėjo ministrė.

Anot jos, yra ne tik migrantų priėmimo ar piniginio įnašo pasirinkimai, bet ir galimybė rinktis ekspertinės pagalbos teikimą.

„Tik su viena sąlyga, kad šalis, kuri patiria spaudimą, turi paprašyti tos pagalbos. Pavyzdžiui, Lietuva galėtų siųsti ekspertus į kažkurią šalį, kuri susiduria su iššūkiais“, – dėstė A. Bilotaitė.

Jos teigimu, Lietuvai svarbu buvo, kad Migracijos pakte atsirastų migracijos instrumentalizacija.

„Daug metų mes turėjome Europoje supratimą, kad migracijos skaičiai susiję tik su įprastine migracija. Visiškai nebuvo kreipiamas dėmesys į tokią problemą kaip migracijos instrumentalizacija. 2021 metais susidūrę su tuo, mes labai aktyviai dirbome, kad (Migracijos pakte – BNS) atsirastų tokia sąvoka ir ji būtų įtvirtinta teisės aktuose“, – sakė ministrė.

„Jeigu valstybė patiria įprastos migracijos spaudimą, tai yra viena, bet reikia atsižvelgti, kad būna ir instrumentalizuotas migracijos spaudimas“, – pridūrė ji.

Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.

Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Migracijos paktą dar turės patvirtinti ES taryba.

Jį priėmus, atsirastų privalomo solidarumo mechanizmas, pagal kurį Bendrijos narėms būtų privaloma pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele. Pakete taip pat numatyta, kad šalis galėtų prisidėti ir techninėmis priemonėmis – tai būtų užskaitoma kaip tam tikra solidarumo dalis.

Kiek anksčiau už migrantų priėmimą pasisakė Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tuo metu šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė pareiškė, kad renkantis iš dviejų galimybių „prezidentui labiau priimtinas finansinis sprendimas“.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad su dideliais migrantų srautais susiduriančios ES tikisi solidarumo iš Lietuvos priimant atvykėlius. Vyriausybės vadovė pasisako už migrantų perkėlimą į Lietuvą, tačiau pabrėžia, jog dėl šio klausimo dar bus tariamasi.