- Martyna Pikelytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors dabartinis parlamentas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kitos kadencijos Seime šį klausimą žada inicijuoti tik trys partijos. Tuo metu kitos politinės jėgos akcentuoja galimybę LGBTQ+ bendruomenės teises užtikrinti reglamentuojant ne partnerystę, o ūkinius santykius.
Praėjusiuose Seimo rinkimuose partnerystės klausimą kaip prioritetinį kėlę „laisviečiai“ tokios pat politikos laikosi ir spalį vyksiančiuose parlamento rinkimuose. Laisvės partijos programoje atskiru punktu išskirtas ne tik siekis priimti Civilinės sąjungos įstatymą, tačiau numatomi ir tolesni siekiai atstovaujant LGBTQ+ bendruomenei.
„Priėmus Civilinės sąjungos įstatymą, sieksime tobulinti šiuo įstatymu suteikiamas garantijas (pavyzdžiui, galimybė įgyti partnerės pavardę) bei plėsti įstatymuose numatytas partnerėms taikomas teises ir pareigas. Pradėsime politinę diskusiją dėl šiuo metu tos pačios lyties šeimose jau augančių vaikų teisinės apsaugos, kad, biologinei mamai ar tėčiui mirus, tokie vaikai neatsidurtų vaikų namuose. Telksime politinę paramą ir principingai palaikysime galimybę tos pačios lyties poroms įsivaikinti bei pabrėšime poreikį pradėti diskusijas dėl 38 Konstitucijos straipsnio pakeitimo, sudarant prielaidas santuokos lygybei Lietuvoje“, – teigiama Laisvės partijos programoje.
Analogiškos pozicijos laikosi ir Liberalų sąjūdis. Pasak liberalų, Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas yra Lietuvos „skola“ žmogaus teisių srityje.
„Būtina priimti Partnerystės (civilinės sąjungos) įstatymą – tai yra daugiau nei du dešimtmečius užtrukusi skola žmogaus teisių srityje ir svarbus teisinis instrumentas, kuris užtikrintų pagarbą ir apsaugą visoms poroms“, – pabrėžiama partijos programoje.
Civilinės sąjungos priėmimas numatytas ir Lietuvos žaliųjų partijos programoje.
„Teisės aktais turi būti užtikrinta, kad šios poros galėtų naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, kaip ir heteroseksualios poros“, – dėstoma programoje.
Teisės aktais turi būti užtikrinta, kad šios poros galėtų naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, kaip ir heteroseksualios poros.
Dalis partijų aiškios pozicijos neturi
Tuo metu šios kadencijos valdantieji konservatoriai Civilinės sąjungos priėmimo į programą neįtraukė. Anot Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovų, vieningos pozicijos šiuo klausimu partijoje nėra.
„Dėl civilinės sąjungos klausimo partijoje vieningos pozicijos nėra ir gerbiamos skirtingos nuomonės. Tačiau pažymėtina, kad didesnė dalis TS-LKD frakcijos Seime balsavimuose šį sprendimą palaikė“, – Eltai siųstame atsakyme teigė konservatorių atstovai.
Apie Civilinės sąjungos klausimu išsiskiriančias nuomones partijoje užsimena ir opozicijai priklausanti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Anot jų, šis klausimas suskaldė ir supriešino visuomenę.
„Tai nėra mūsų darbotvarkės klausimas, dėl to nėra ir programoje. Šis klausimas maksimaliai supriešino ir suskaldė visuomenę, mūsų gretose yra įvairių nuomonių tuo klausimu, bet mes pasisakome už kultūrinę taiką ir normalią diskusiją, kompromiso paiešką be bandymų išnaudoti kultūrinius karus savo politiniams tikslams pasiekti“, – Eltai siųstame atsakyme teigė partijos atstovai.
LSDP atsitraukė nuo įsipareigojimo įteisinti Civilinę sąjungą
Savo ruožtu 2020 m. Seimo rinkimų programoje tos pačios lyties asmenų partnerystę įteisinti numatę socialdemokratai analogiškos punkto šiais metais vyksiančių rinkimų programoje neįrašė. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė anksčiau yra sakiusi, kad Seimui reikės išspręsti tos pačios lyties asmenų santykių reguliavimą. Visgi, ar tai pavyks įgyvendinti kitos kadencijos Seimui, pasak politikės, priklausys nuo daugelio aplinkybių – įskaitant ir būsimo parlamento sudėtį. Ji taip pat akcentavo, kad, nors partnerystės įstatymas nėra išskirtas atskiru punktu, socialdemokratai sieks didesnės tolerancijos visoms socialinėms grupėms.
„Žmogaus teisės mums visada buvo ir bus svarbu. Labai svarbu, kad per mūsų valdymo laikotarpį, jeigu rinkėjai mums suteiks tą valią, neatsitiktų taip, kad mes suskaldome valstybę. Čia yra pats blogiausias dalykas, kas įvyko per konservatorių valdymą“, – žurnalistams yra sakiusi V. Blinkevičiūtė.
Mato galimybę reguliuoti tik ūkinius santykius
Nors „Nemuno aušra“ nepalaikytų Civilinės sąjungos įstatymo, partija pritartų ūkinių santykių reguliavimą numatantiems projektas, sako su Remigijaus Žemaitaičio partija į Seimą kandidatuojanti Agnė Širinskienė.
„Partnerystės ar civilinės sąjungos klausimas nėra mūsų politinėje darbotvarkėje. Nors mes puikiai suprantame, kad žmonių, kurie gyvena kartu, ūkiniai santykiai turi būti užtikrinti. Mes tikrai nepritarsime šeimos santykių užtikrinimui priimant civilinės sąjungos įstatymą, tačiau Seime esantys projektai, kurie registruoja ūkinius santykius, nustato turto panaudojimo tvarką – jie mums yra priimtini“, – Eltai teigė A. Širinskienė.
Analogiškos pozicijos laikosi ir į Seimą kandidatuojantis Nacionalinis susivienijimas. Pasak sąrašo lyderio Vytauto Sinicos, partija mato galimybę probleminius klausimus spręsti per ūkio santykių reguliavimą.
„Esame kategoriškai prieš civilinę sąjungą. Manome, kad praktinius klausimus, su kuriais susiduria nesituokiančios poros, galima spręsti per ūkio santykius“, – Eltai teigė V. Sinica.
Tuo metu Lietuvos liaudies partijos sąrašo lyderis Eduardas Vaitkus svarstė, kad ūkio klausimus galima sureguliuoti ir jau dabar galiojančiais teisės aktais.
„Dabar teisės aktais viskas gali būti sureguliuojama. (...) Matau kitokią problemą, kad tuo norima pakeisti šeimos ir santuokos sąvokas. Kadangi esu konservatyvių pažiūrų, tai šeimos ir santuokos sąvokų keitimui aš prieštarauju“, – Eltai teigė E. Vaitkus.
Programose pasisako „už tradicinę šeimą“
Kategoriškai prieš Civilinės sąjungos įstatymą pasisako ir Aurelijaus Verygos vedami „valstiečiai“. Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio teigimu, jo vadovaujama politinė jėga „jokiu būdu“ nepalaikytų šio įstatymo projekto.
„Partijos pozicija yra jokiu būdu nepalaikyti. Nematome nei Stambulo konvencijos, nei partnerystės ar civilinės sąjungos įteisinimo“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga savo programoje deklaruoja palaikymą krikščioniškoms ir tradicinės šeimos vertybėms. Tačiau savo vertybinę poziciją ši partija ne kartą reiškė ir kitokiuose formatuose.
„Esminis dalykas yra tradicinės šeimos – vyro ir moters – puoselėjimas ir iš to išplaukiančių tradicijų ugdymas“, – ketvirtadienį vykusiuose ELTA debatuose apie gyvenimo įgūdžių programą kalbėjo partijai atstovaujantis Jaroslavas Narkevičius.
Tradicinės šeimos puoselėjimą akcentuoja ir Lietuvos regionų partijos sąrašo vedlys Jonas Pinskus.
„Civilinės sąjungos ar Stambulo konvencijos tikrai nepalaikytume, nes mes visada kalbėdavome, kad esame už tradicinę šeimą“, – Eltai teigė J. Pinskus.
Panašų punktą savo programoje turi ir Artūro Zuoko vadovaujama partija „Laisvė ir teisingumas“. Analogiška mintis numatyta ir Viktoro Uspaskich vedamos „Taikos koalicijos“ programoje.
„Stiprinsime tradicinės šeimos vertybes. Stabdysime genderizmo propagandą“, – teigiama „Taikos koalicijos“ programoje.
Savo ruožtu apkaltos būdu iš Seimo pašalinto Petro Gražulio partija Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) programoje atskiru punktu išskyrė būtinybę Civilinės sąjungos įstatymą išbraukti iš parlamento darbotvarkės.
„Nesvarstyti Seime Civilinės sąjungos įstatymo projekto, prieštaraujančio Konstitucijos 38 straipsnio nuostatoms ir išbraukti jį iš Seimo darbotvarkės“, – dėstoma partijos programoje.
ELTA primena, kad šios kadencijos Seimas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą. Visgi, ar klausimas dar sugrįš į parlamento darbotvarkę, nėra aišku.
Rugpjūtį socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymas daugumos palaikymo nesulauks nei šiame, nei būsimame Seime, o diskusijomis apie jį net neverta erzinti visuomenės.
Visgi praėjusią savaitę socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė nurodė, kad anksčiau ar vėliau Seimui reikės išspręsti klausimus dėl partnerystės.
Seimo rinkimai vyks šių metų spalio 13 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis išreiškė palaikymą kartvelams, šalies valdžiai atidėjus narystę ES12
Sakartvelui paskelbus atidedant šalies narystę Europos Sąjungoje, į šią žinią sureagavo laikinasis Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. Jis išreiškė palaikymą pastarosios šalies žmonėms. ...
-
Birštono savivaldybės politikei „čekiukų“ byloje skirta bauda, atimta teisė eiti pareigas1
Birštono savivaldybės tarybos narei Romai Žentelienei Kauno apygardos teismas „čekiukų“ byloje ketvirtadienį skyrė baudą ir uždraudė eiti renkamas ar skiriamas valstybines pareigas. ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
M. Maldeikis įstojo į TS-LKD: man tai buvo svarbus žingsnis, todėl užtruko8
Antrai kadencijai į Seimą su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašu patekęs Matas Maldeikis įstojo į konservatorių partiją. Apie tai ketvirtadienio rytą jis pranešė asmeninėje feisbuko paskyroje. ...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Š. Birutis: abejoti A. Valotkos pergale konkurse į Kalbos inspekcijos vadovus– per drąsu1
Kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis sako, jog dabartinio ministro Simono Kairio abejonės dėl Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos tinkamumo vadovauti įstaigai dar vieną kadenciją yra per drąsios. ...
-
Teismas A. Vrubliauskui „čekiukų“ byloje skyrė baudą, draudimą eiti pareigas3
Teismas „čekiukų“ byloje ketvirtadienį dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo kaltu pripažino buvusį Alytaus rajono savivaldybės merą, dabartinį tarybos narį Algirdą Vrubliauską. ...
-
Atmetęs prašymą dėl neviešo nagrinėjimo, teismas atvertė R. Vyžinto „čekiukų“ bylą3
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai ketvirtadienį pradėjo nagrinėti Seimo nario Ramūno Vyžinto civilinę bylą dėl nepagrįsto praturtėjimo. ...
-
Naujam vidaus reikalų ministrui G. Nausėda kelia uždavinį įkurti Regionų ministeriją8
Naujam vidaus reikalų ministrui prezidentas Gitanas Nausėda kelia uždavinį sukurti Regionų ministeriją, sako jo patarėjas Andrius Varnelis. ...
-
A. Kubilius: ES ieškoma papildomų lėšų gynybai – kalbama apie viršbiudžetinius resursus
Europos Parlamentui (EP) trečiadienį patvirtinus naujosios Europos Komisijos (EK) sudėtį, oficialiai jos nariu tapęs Andrius Kubilius tikina, kad esminiu naujosios komisijos kadencijos klausimu taps nepakankamas gynybai skiriamų lėšų kiekis ir g...