„Dėl R. Žemaitaičio pareiškimų, kad išeis, neišeis iš koalicijos, mes matome, kad keičiasi nuomonės labai dažnai, kita vertus, R. Žemaitaičio kantrybė yra labai didelė, nes ir Agnės Širinskienės išėjimas, ir ministrų postų paėmimas iš „Nemuno aušros“ netapo priežastimi išeiti“, – Žinių radijui penktadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Manau, kad tai toks ir silpnumo ženklas koalicijos partneriams, kad su juo ir su „Nemuno aušra“ galima elgtis bet kaip“, – pridūrė ji.

Prezidentas yra sakęs, kad socialdemokratų ir demokratų sprendimas į valdančiąją koaliciją įtraukti „Nemuno aušrą“ buvo klaida, ir atsisakė skirti šios partijos narius ministrais.

Formuojant Vyriausybę, prezidentas atmetė ir kelis nepartinius „Nemuno aušros“ teiktus kandidatus.

Prokuratūrai ketvirtadienį nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl R. Žemaitaičio, liberalų lyderės teigimu, „aušriečių“ lyderis „vienu ar dviem žingsneliais priartėjo prie savo svajonių posto“.

„Bet ne visos bylos yra baigtos, ne visi teisiniai procesai yra pabaigti, iš to, ką sakė Seimo pirmininkas, aš daryčiau išvadą, kad laukiama visų procesų pabaigos“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tikrai nesame to proceso pabaigoje“, – pridūrė ji.

„Nemuno aušrai“ priklauso du Seimo vicepirmininko postai. Vienas iš jų prisiekus naujos sudėties parlamentui atiteko Agnei Širinskienei, tačiau ji pasitraukė iš „aušriečių“ gretų, žada užleisti ir iš Seimo vicepirmininkių.

Dėl būsimų dviejų kandidatūrų koalicinė socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ taryba turėtų tartis kovo pradžioje.

Anksčiau R. Žemaitaitis yra sakęs, kad jei į Seimo vicepirmininko postą nebus teikiama jo kandidatūra, „aušriečiai“ gali pasitraukti iš koalicijos.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sprendimą dėl „aušriečių“ lyderio skyrimo parlamento vicepirmininku žada kovą.

Anksčiau jis yra sakęs, kad „Nemuno aušros“ lyderio kandidatūrą teiktų jam išsprendus savo teisines problemas.

Prokuratūra ketvirtadienį paskelbė nutraukusi ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas R. Žemaitaičio atžvilgiu dėl jo kvietimo rinktis prie pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio namų bei ekspremjerės Ingridos Šimonytės šmeižto.

Anot Generalinės prokuratūros, tyrimas nutrauktas konstatavus, kad „nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“.

Vis tik Vilniaus apygardos teisme tebenagrinėjama R. Žemaitaičio bylą dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto neigimo.

Baudžiamoji byla „aušriečių“ lyderiui iškelta dėl jo įrašų apie žydus, paskelbtų užpernai gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų.

Politikui dėl minėtų įrašų buvo inicijuota ir apkalta – Konstitucinis Teismas pernai balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius.

Pernai rudenį jis išrinktas į parlamentą.

Valdančiąją daugumą sudaro Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“. Iš viso Seime koalicija turi 86 balsus.