„Ne (nesunku išrinkti – BNS), nes tikrai turime aštuonis kandidatus ir manau, kad pagal kiekvieno skonį tikrai galima atrasti už ką galima balsuoti“, – po balsavimo Vilniaus rajone esančiame Bukiškyje žurnalistams sekmadienį sakė D. Grybauskaitė.

„Valstybingumas, atsakomybė, darbštumas, drąsa – visos geros savybės, kurių reikia Lietuvai“, – teigė ji, atsakydama į klausimą, pagal kokius kriterijus rinkosi už ką balsuoti prezidento rinkimuose.

Paklausta, ar rinkosi stabilumą, ar permainas, D. Grybauskaitė teigė, kad balsavo už „geriausią kandidatą“.

„Paskui darysit visokias išvadas, spėliosit. Balsavau už geriausią, kaip aš manau, ir užteks tiek“, – nedetalizavo ji.

Pasak D. Grybauskaitės, pagrindiniai naujos šalies vadovo kadencijos iššūkiai yra geopolitiniai: saugumas Lietuvai, regionui bei demokratijai.

„Be jokios abejonės, tai geopolitiniai iššūkiai todėl, kad aplink mus yra daug neramumų, karai. Tas spaudimas, kuris yra daromas ir mums, ir visai Vakarų bendruomenei, Vakarų šalims, išliks, ir matomai tai bus visų penkių metų kadencijos leitmotyvas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Tai yra saugumas, visoks saugumas Lietuvai, mūsų regionui, pačiai Europai, demokratijos apsauga ir jos gynyba, nes taika ir demokratija vis vien kasdien turi būti ginamos ir puoselėjamos“, – pridūrė ji.

Tai yra galimybė mums visiems pasakyti, kokios Lietuvos norime.

Tuo metu referendume dėl dvigubos pilietybės kadenciją baigusi šalies vadovė sakė balsavusi už „bent jau trijų milijonų Lietuvą“.

„Tai yra galimybė mums visiems pasakyti, kokios Lietuvos norime. Aš tai svajoju apie bent jau trijų milijonų Lietuvą (...), tai galit įsivaizduoti kaip aš balsavau“, – teigė D. Grybauskaitė. 

Šiemet dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.

Pagal Rinkimų kodeksą, išrinktu šalies vadovu laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę balsų arba dalyvaujant mažiau rinkėjų surinko daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų, tai yra ne mažiau kaip 795 tūkst. 78 balsus.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka minėto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų.

Prezidento G. Nausėdos kadencija baigiasi liepos pradžioje.

Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyksta ir privalomasis referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę.

Siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.

„Tai nėra pati opiausia problema“

D. Grybauskaitė nesureikšmina to, jog vis dar nėra paskirtas naujas švietimo, mokslo ir sporto ministras. Anot dvi kadencijas Daukanto aikštės rūmams vadovavusios politikės, šiuo metu tai nėra pati „opiausia problema“ Lietuvai.

„Manau, tai nėra didžiulė aktualija Lietuvai. Tuo labiau, kad svarbiausias metų procesas šiam ministrui baiginėjasi – tai yra egzaminai, baigiamieji, stojamieji. Kol kas matau, kad to ministro ir nebus. Ir procesas užsuktas važiuoja geriau, blogiau – galima jį kritikuoti. Čia išties Vyriausybės ir premjerės atsakomybė – anksčiau ar vėliau paskirs, nepaskirs. Liko lygiai pusmetis. Turbūt, ko gero, tai nėra ta pati opiausia problema, kokia yra šiuo metu Lietuvai“, – sekmadienį žurnalistams sake D. Grybauskaitė.

Klausiama, ar tai reiškia, jog ji sutiktų, jog laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė galėtų likti pareigose iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos, D. Grybauskaitė tiesiai neatsakė.

„Čia Vyriausybės sprendimas ir pačios premjerės“, – tepasakė D. Grybauskaitė.

ELTA primena, kad kovo pradžioje Lietuvos mokyklose prasidėję tarpiniai moksleivių žinių patikrinimai švietimo sistemoje sukėlė sumaištį – kai kurių dalykų užduotys buvo per sunkios, dalis neatitiko mokymosi programos.

Kilus nepasitenkinimui dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų pasitraukė Gintautas Jakštas. Laikinai vadovauti ŠMSM pavesta socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei.

I. Šimonytė yra teigusi, jog kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kai dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Anot I. Šimonytės, šiuo metu pamaina atsistatydinusiam G. Jakštui nėra ieškoma.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.