- Paulius Perminas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje ketina aplankyti Aljanso narių sostines, siekdamas palaikymo Ukrainos narystės idėjai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
„Iš tikrųjų prieš summitą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketina apvažiuoti kai kurias NATO šalių sostines su pokalbiais, ką galima būtų pasiekti per summitą Vilniuje. Ir neslėpsiu, tos sostinės – tai nebūtinai mūsų sąjungininkų sostinės“, – sekmadienį LRT televizijai sakė ji.
„Galbūt tie patys turkai, būtent su jais reikia kalbėtis. Reikia papildomai jiems pateikti argumentus, kodėl mes matome Ukrainos narystę NATO, kaip logišką žingsnį jų suartėjimo kelyje su sąjungininkais“, – paklausta kuriuose sostinėse lankysis prezidentas, teigė ji.
Taip, turi būti valia visų trisdešimties, na, arba 32 jau NATO narių, kad būtų priimtos naujos narės. Tai tos valios kol kas dar nepatikrinome.
Anot patarėjos, Lietuva ne kartą palaikė Ukrainą, siekiant NATO ar Europos Sąjungos (ES) narystės.
„Tą darėme ne kartą: ir Ukrainai stojant kelyje į ES, dabar, kai Ukraina gavo kandidatės statusą ir ketina šiais metais pradėti derybas dėl narystės, tai taip pat tą patį darėme“, – pažymėjo ji.
„Taip, turi būti valia visų trisdešimties, na, arba 32 jau NATO narių, kad būtų priimtos naujos narės. Tai tos valios kol kas dar nepatikrinome“, – sakė patarėja.
Užsienio reikalų ministerija BNS yra nurodžiusi, jog 2023 metais vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų, pirminiais duomenimis, renginyje dalyvaus ir delegacijas lydės apie 5 tūkst. žmonių.
Viršūnių susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą, jis vyks liepos 11-12 dienomis.
Susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui. Siekiant, kad NATO išliktų stipriausiu gynybiniu aljansu, sąjungininkai aptars investavimo į gynybą prioritetus ir poreikius
Tikimasi, kad Vilniuje pirmą kartą visateisių NATO narių statusu dalyvaus Suomija ir Švedija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaitaitis: neturiu ko važiuoti į Ukrainą
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sureagavo į Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio raginimus Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimais abejojantiems politikams susipažinti su įslaptinta informacija apie esamą saugumo situa...
-
Nepalaimino Petrauskaitės vizito į Dubajų: aiškinsis dėl įgaliojimų
Vasario pradžioje Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinių Arabų Emyratais (JAE) pirmininkė socialdemokratė Modesta Petrauskaitė vyks į Abu Dabį, kur Vasario 16-osios proga susitiks su lietuvių bendruomene ir su JAE tarpparlamentine grupe r...
-
Paluckas sureagavo į Neringos mero siūlymą statyti tiltą į Kuršių neriją
Neringos merui iš naujo keliant idėją pastatyti tiltą į Kuršių neriją, premjeras Gintautas Paluckas tikina šiai idėjai nepritariantis. Anot jo, tai nebūtų racionalus sprendimas. ...
-
Latvijoje, Estijoje plinta dezinformacija apie sinchronizavimą, Lietuvoje to kol kas nėra
Latvijoje ir Estijoje pastarosiomis dienomis plintant dezinformacijai apie Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizavimą su kontinentinės Europos tinklais, Lietuvoje tokių atvejų kol kas nefiksuota. ...
-
Vokietijos gynybos ministras įvardijo metus, kada Rusija gali nusitaikyti į NATO šalis
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sako, kad stebint Rusijos karinių pajėgų augimą ir toliau išlieka teorinė tikimybė, jog 2029–2030 metais ši šalis gali bandyti pasikėsinti į NATO priklausančias šalis. D...
-
Klaipėdos savivaldybė parlamentarams suteiks patalpas
Trims Seimo nariams – „valstietei“ Ligitai Girskienei, konservatoriui Audriui Petrošiui ir „aušrietei“ Daivai Petkevičienei, išrinktiems vienmandatėse uostamiesčio apygardose, savivaldybė planuoja suteikti...
-
Po Žemaitaičio kritikos – Skvernelio atsakas
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo koalicijos partneriui, „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui ir kitiems gynybos finansavimo didinimo skeptikams nuvykti į Ukrainą ir įsitikinti, kodėl reikia tai daryti. ...
-
Lietuvos ekspertė Dalia Leinartė išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą
Lietuvos ekspertė Dalia Leinartė Niujorke išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
Čmilytė-Nielsen ragina valdančiuosius nustoti gudrauti
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti ženkliai didesnį finansavimą gynybai, opozicinių liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad diskusijos dėl lėšų paieškos šiam tikslui įgyvendinti atrodo chaotiškos...
-
Šakalienė: turime skubiai gauti pinigų
Lietuvai per artimiausią penkmetį gynybai planuojant skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei dalį lėšų tikintis padengti europiniais pinigais, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad reikės spausti Eu...