– Viešojoje erdvėje daug kalbama apie tai, kad nėra patvirtinta, jog laiškų tarp Eligijaus Masiulio ir jūsų autentiškumas nėra patvirtintas. Todėl iškart klausiu – ar tai, kas skelbiama viešumoje, t. y. susirašinėjimo turinys tarp E. Masiulio ir jūsų, jums yra žinomas? Ar jūs šiuos laiškus rašėte?

– Pirmiausia pradėkime nuo to, kodėl apskritai atsirado tokia informacija ir visa istorija. Primenu foną – ką tik, ko gero, istorinė politinės korupcijos byla pateko į teismą. Visiškai aišku, kad gynybai bus naudojamos įvairios priemonės. Tikslas – politizuoti bylą.

Taigi nesistebiu, kad tokie įvairūs dalykai pradeda rodytis spaudoje. Atitinkamai tikslas turbūt yra ir sukiršinti politikus, atkeršyti, bet tuo pačiu ir politizuoti bylą. Tai darė ir ankstesni oligarchai ir įmonės – tai ta pati „Snoro“ byla, Darbo partijos byla, partijos „Tvarka ir teisingumas“ byla ir daug kitų bylų. Matome, kad gynybinė pozicija labai panaši, todėl man reikia labai atsargiai kalbėti, kad net ir mūsų šiandieninis pokalbis nebūtų panaudotas byloje.

Dėl pačių laiškų, norėčiau pasakyti, kad patvirtinti autentiškumo negaliu. Pirmiausia patikrinome savo serverius ir visa kita – mes jų [laiškų] neišsaugojome. Tai viena. Antra, net jeigu tekstas ir būtų panašus, gal ir bus panašus kai kur, nes toks susirašinėjimas kaip faktas iš tiesų tarp politikų ir manęs buvo, yra ir bus, [...] negaliu patvirtinti vien dėl to, kad bet koks tekstas ir mano komentarai gali būti panaudoti byloje.

Bendras darbas būtinas ir aš su visais trimis Seimais, su kuriais man teko dirbti, bendradarbiavau įvairiomis priemonėmis: tiek elektroniniais laiškais, tiek SMS žinutėmis, tiek telefonu, tiek susitikimuose.

Dėl paties susirašinėjimo kaip fakto, tai mano tiesioginė prezidentės pareiga – bendrauti su Seimu, su politikais būtent derinant tiek įstatymus, tiek reformas, tiek atskirų pareigūnų paskyrimą – ir teisėjų, ir konkurencijos tarybos, ir prokuratūros, ir Specialiųjų tyrimų tarnybos.

Bendras darbas būtinas ir aš su visais trimis Seimais, su kuriais man teko dirbti, bendradarbiavau įvairiomis priemonėmis: tiek elektroniniais laiškais, tiek SMS žinutėmis, tiek telefonu, tiek susitikimuose. Be jokios abejonės visos techninės priemonės buvo naudojamos. Slėpti neturiu ko. Tie įvairūs spėliojimai, kodėl nebuvo labiau konspiracinis [bendravimas]... aš nesu konspiratorė ir neturiu, ko slėpti.

– Ar jūsų nenustebino, kad tie laiškai pasirodė viešumoje? Iš tikrųjų tai panašu į privatų bendravimą.

– Kaip ir minėjau, ne tai, kad stebina... Matyt, iš gynybos ir padorumo tų politikų, kurie jau, panašu, yra susikompromitavę, imantys vadinamąsias paskolas dėžutėmis, turbūt nieko kito tikėtis ir nereikia. Gynybai naudojamos visos priemonės, nes, kaip minėjau, tokios informacijos „išmetimas“ nušauna labai daug zuikių: sukiršina dabartinius politikus, leidžia prijungti dar daugiau dalyvių, pakerštauti, sukelti tokias bangas politines, kurios iš tikrųjų labiau panašios į erzelynę. Išaiškės, kas yra kas.

Rezultatas tik toks, kad gynyba imasi bet kokių priemonių. Tai dar kartą įrodo, kad tai rimta byla ir jų elgesys yra desperatiškas. Labai didžiuojuosi mūsų teisėsauga, kuri tokią sudėtingą bylą pirmą kartą istorijoje sugebėjo pateikti į teismą po pusantrų metų tyrimų.

Tikiuosi, kad ši byla bus tas lakmuso popierėlis, kuris parodys, ar sugebėsime apsivalyti nuo atskirų interesų grupių politinės įtakos, korupcijos ir ar tai bus atgrasymo priemonė ateities politikams būti atsargesniems ir žiūrėti, su kuo bendrauja, kaip bendrauja ir kaip gauna paramą savo politiniams tikslams įgyvendinti.

– Viešumoje teigiama, kad jūs ieškojote paramos dėl generalinio prokuroro skyrimo. Ar jūs jos ieškojote ir ar jums to reikėjo?

– Taip, mes prisimename 2015-uosius metus. Matėme didelę priešpriešą (tiesiog prisimenu tuos laikus) su tuometiniu Seimu ir kai kuriomis politinėmis valdančiųjų partijomis. Dvi stiprios, tikrai profesionalių teisininkų kandidatūros buvo atmestos.

Išties aš ieškojau paramos su visais. Susitikinėjau su Seimo valdyba, su teisininkais, net su prokuratūros profsąjungomis. Iš tiesų vyko labai intensyvios konsultacijos. Mes turėjome pagrįstų įtarimų, kad į generalinio prokuroro paskyrimą kišasi ir viena interesų grupė vieno žurnalisto rankomis. Todėl galėjo būti ir tokia situacija, kada galėjau ir aštriau pasisakyti, ir aštriau parašyti. To tikrai neatmetu.

Noriu pasakyti, kad susirašinėjimas vyko ir vyksta pagrinde su valdančiųjų seniūnais, nuo socialdemokratų, liberalų, konservatorių, Darbo partijos ir net su Seimo vadovais. Tai yra mano pareiga bendrauti, ypač kai kalbama apie kandidatūros skyrimą, nes tas skyrimas bendras. Vienais atvejais skiria tik Seimas, kitais atvejais mano teikimu Seimas tvirtina. Toks bendravimas būtinas.

– Jums metami vieši kaltinimai, kad jūs kandidato į generalinio prokuroro posto klausimą derinote su verslu. Šiuo atveju – su „MG Baltic“. Ar jūs sutinkate su tokiais kaltinimais?

– Tą ir norėjau pasakyti – kad tokios interpretacijos arba demonstruoja labai lakią fantaziją, arba labai didelį negeranoriškumą mano atžvilgiu, nes apskirtai mano bendravimas su verslu buvo labai ribotas. Už tai susilaukiau gana daug kritikos, nes kėliau aukštus reikalavimus verslo atstovams: skaidrumas ir socialiai atsakingas verslas. Tas sąrašas buvo gerokai trumpesnis negu turime verslų Lietuvoje. Netgi buvau kritikuojama, kad per mažai bendrauju su verslu, nes būtent tokie buvo [mano taikomi] kriterijai. Galiu iš karto viešai pasakyti, kad „MG Baltic“ koncernas niekada nebuvo šiame sąraše būtent dėl šių priežasčių ir niekada nesusitikinėjau nei viešai, nei privačiai. Dalykinių susitikimų neturėjau nei su ponu Kurlianskiu (jo nuotrauką apskritai pirmą kartą pamačiau televizijos ekranuose), nei su ponu Mockumi.

– Ponas Masiulis viešumoje įvardijamas kaip jūsų ir verslo tarpininkas. Ar tai tiesa?

– Kaip ir norėjau pasakyti: žinojau jo kontaktus ir, matyt, kai kalbi apie įtakas, tokia žinutė galėjo būti nusiųsta, kad žinau, ką kas daro.

– Tik tiek?

– Be jokios abejonės. Įtarimai, kaip elgiasi koncernas, buvo labai pagrįsti, nes matėme šitą praktiką ne tiktai skiriant generalinį prokurorą, bet įtarimų buvo ir skiriant VMI vadovą, kai kuriuos žemesnio lygmens prokurorus, teisėjus. Tokią įtaką jautėme ir įtarimų turėjome.

– Kaip manote, kodėl verslas buvo suinteresuotas būtent dėl generalinio prokuroro, VMI vadovo skyrimo?

– Čia turbūt šio koncerno specifika. Manyčiau, kad visgi į daug klausimų galėtų ir turėtų atsakyti jau besibaigiantis tyrimas, kurį vykdo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) apie interesų grupių įtaką politikams.

– Dar vienas viešas kaltinimas, metamas jums žiniasklaidoje, – kad darėte spaudimą žiniasklaidai. Sakykite, ar jūs įžvelgiate, kad savo laiškais, savo susirašinėjimu su Eligijumi Masiuliu, iš tiesų darėte spaudimą žiniasklaidai?

– Vėl pradėkime nuo to, kad, ko gero, esu vienintelė politikė, kuri gina žiniasklaidos laisvę ir jos nepriklausomumą. Visi pasiūlymai iš politikų [apriboti žiniasklaidos laisvę], kurie ėjo ir iš šio Seimo, buvo labai aiškiai atmetami. Tokie kaltinimai atrodo keisti. Visada gerbiau ir palaikiau žurnalistus, kurie vykdė tiriamąją žurnalistiką, kurie gina žmogaus teises. Tai yra valstybės pagrindas, bet, deja, yra žurnalistų, kurie tampa įrankiais arba interesų grupių atstovais, lobistais ir taip toliau. Tokių žurnalistų, kurie peržengia žurnalistinės etikos ar profesijos ribas, žurnalistais, be jokios abejonės, laikyti negaliu ir tai konkrečiai įvardiju. Bet vėl grįžtu prie Seimo NSGK komisijos tyrimo – tikiuosi, kad tyrimo išvadose matysime ir daugiau sąsajų ir galbūt įvardytų asmenų, jeigu komitetas išdrįs pasakyti, kaip buvo daroma įtaka, kokie Seimo nariai buvo veikiami, ir kas, kieno rankomis tai darė.

– Kaip galvojote, kokios įtakos ši situacija turės teisinei valstybės sistemai?

– Iš tiesų, sukrėtimas yra sveikintinas ir sveikas. Pirmiausia, jisai išryškina, kiek buvo įsigaliojusi tokia praktika, tvarka, ir kokią didelę įtaką atskiras stambusis verslas, interesų grupės turėjo įtakos mūsų politinei sistemai.

– Iš esmės jūs dabartinę situaciją matote kaip vieno asmens gynybinę poziciją, norą sukelti kuo didesnį chaosą valstybėje?

– Manyčiau, tai ne tik asmens, ne tik pono Masiulio klausimas, bet, matyt, visos grupės, nes yra daug įtariamųjų, tarp jų – ir pats koncernas. Manau, kad tai yra vienas interesas, bet prisijungia ir kiti maištaujantys asmenys, todėl matome šiokio tokio chaoso. Labai tikiuosi, kad visas šitas „išpūliavimas“, „išburbuliavimas“, mums bus tiktai į sveikatą, nes labai daug kas išsigrynins. Pamatysime naujus veidus, naujas pozicijas, naujas interpretacijas, ir žinosime, kas ką realiai daro ir kokie jų interesai.