Nors kontraversiškai vertintos ir opozicijos bei politikos apžvalgininkų kritikos daug susilaukusios komisijos darbu pati A. Širinskienė teigia esanti patenkinta, vienas šioje Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje dalyvavęs narys – liberalas Eugenijus Gentvilas – net neabejodamas tvirtina, kad pasiekti rezultatai yra ne kas kita, kaip „valstiečių“ suplanuoto keršto kampanija oponentams.

Skepsio komisijos organizavimo idėjai nepaliovęs rodyti liberalas E. Gentvilas teigia, kad laikinosios komisijos darbe dalyvavo tik dėl to, kad matytų ir sektų, pasak jo, į beprasmių klausimų gvildenimą įsivėlusių parlamentarų darbą. Liberalo teigimu, komisijos pagrindinis užmojis – atsilyginti neįtikusiems politikams. Kaip Eltai teigė E. Gentvilas, tai, kad komisijos darbo rezultatai yra abejotinos vertė,s rodo ir jos organizuotų susirinkimų intensyvumas nuo praėjusių metų rudens.

„Komisijos darbą puikiai iliustruoja faktas, kad praėjusių metų rugsėjo mėnesį buvo paprašyta pratęsti jos darbą iki šių metų balandžio 30 d. Paskutinis komisijos posėdis vyko pernai, spalio 16 d. Tiesa, dar vienas nedidelis pasitarimas vyko gruodžio 6 d.“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Anot jo, komisijos darbo pradžioje kelti tikslai ištirti verslo struktūrų poveikį politiniams procesams ir politikams, netruko išsikreipti, valdantiesiems užsimojus dominuojamą komisiją panaudoti kaip sąskaitų suvedinėjimo įrankį su vienu ar kitu neįtikusiu politiku. Jo teigimu, valdantieji tą darė atvirai, net nesileido į kalbas, kai buvo deklaruojami siūlymai į tyrimo radarą įtraukti valdančiajai daugumai mažiau patogius klausimus.

„Mano siūlymai buvo atmesti“, – teigė liberalas.

Tai yra keršto komisija: kas nepatinka – tą tiriame.

„Tačiau niekas netrukdė jiems sugalvoti tirti Gabrielių Landsbergį, Viktorą Pranckietį, Roką Masiulį, Povilą Urbšį ir t.t. Tai yra keršto komisija: kas nepatinka – tą tiriame. Nieko kito ši komisija nedarė. Aš šių išvadų visiškai nepripažįstu, jos nėra apie tai, ko Seimas prašė, o yra apie tai, kas tuo metu „valstiečiams“ buvo aktualu. Komisijos darbas nukrypo į atskirus politikus, politikoje veikiančius asmenis, kurie vienu ar kitu atveju oponavo ar ėmė oponuoti „valstiečiams“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Tuo tarpu viena iš „valstiečių“ lyderių A. Širinskienė teigia, kad laikinoji komisija, nepaisant iškilusių sunkumų, buvo rezultatyvi, todėl yra pajėgi Seimui pateikti apčiuopiamas išvadas. Tiesa, vietoj planuotų padaryti išvadų, daliai liudytojų nesutikus liudyti, teko tvirtinti tiesiog aplinkybes.

Pasak A. Širinskienės, jos vadovaujama laikinoji Seimo komisija gilinosi į tris epizodus: ar interesų grupės ir valstybės politikai galėjo paveikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veiklą, ar politikai nedarė spaudimo Prokuratūros darbui. Galiausiai, A. Širinskienei suabejojus, ar pensijų fondai nedarė įtakos Seimo narių grupei kreipiantis į Konstitucinį Teismą, komisijos akiratyje atsidūrė Gabrielius Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė.

Šių trijų epizodų pagrindu, Eltai aiškino A. Širinskienė, ir buvo suartikuliuotos komisijos išvados bei pasiūlymai.

Nustatė, kad Seimo pirmininkas V. Pranckietis melavo

Pirmojo epizodo atveju, „valstietės“ teigimu, komisija padarė išvadą, kad ji negali paneigti tyrimo procese deklaruotų buvusio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio liudijimų. Pasak jos, Seimo pirmininkas ne tik kartu su parlamentaru Povilu Urbšiu siekė neteisėtai paveikti M. Siaurio atleidimą, tačiau duodamas parodymus dar ir melavo.

„Mes įvertinome Siaurio parodymus ir dokumentus, kurie buvo pateikti. Yra ir įrašas, kur komisijos nariai dalinasi savo nuomone apie tai, kad jie patyrė kai kurių politikų spaudimą. Konkrečiai ten buvo įvardintas ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Komisija konstatavo, kad vertindama surinktų įrodymų visumą ji negali paneigti Siaurio pateiktame dokumente išdėstytų teiginių, kad Seimo pirmininkas ir tuometinis Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys neteisėtai darė įtaką VTEK valstybės tarnautojo Siaurio atleidimui. Mes to negalėjome paneigti.

Be to, nustatėme, kad Pranckiečio parodymai buvo labai prieštaringi, jie nesutapo su kitų liudytojų parodymais. Komisija pripažino, kad V. Pranckietis komisijai teikė tikrovės neatitinkančius parodymus – jis melavo apie savo pažinties su Siauriu aplinkybes“, – Eltai detalizavo A. Širinskienė, pridurdama, kad tai, kaip vertinti, pasak jos, V. Pranckiečio apsimelavimo faktą, turėtų spręsti Seimas.

Prokurorų darbą veikė politikai

Antrajame tyrimo epizode, tęsė Seimo laikinosios komisijos rezultatus pristatinėdama A. Širinskienė, nustatyta, kad politikai darė įtaką Prokuratūros darbui. Pasak jos, kai kuriais atvejais Generalinė prokuratūra stokojo skaidrumo. Tai, tvirtino politikė, nustatyti leido prokuroro Kęstučio Vagnerio liudijimai.

„Dėl Prokuratūros mes konstatavome, kad prokuroro liudijimas atskleidė faktus, jog Generalinėje prokuratūroje atliekant tyrimus dėl viešųjų pirkimų – Visagino atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos nafta“ – tyrimai galėjo būti veikiami valstybės politikų. Dėl to tie tyrimai nesibaigė ikiteisminiais tyrimais. Visi prokurorų prašymai pradėti ikiteisminius tyrimus buvo netenkinami“, – teigė politikė, pridurdama, jog esama pagrindo manyti, kad yra visas kompleksas priemonių, kurios buvo naudotos 2012-2014 metais ir vėliau veikiant prokurorus.

„Jiems buvo perduodami įvairūs valstybės politikų susirūpinimai kabutėse, kai jie imdavo domėtis kažkokiais nepageidaujamais klausimais – jiems buvo organizuojami tarnybiniai patikrinimai“, – kalbėjo „valstietė“.

Išvadai dėl Landsbergių šeimos verslo medžiagos pritrūko, todėl tvirtino aplinkybes

Trečiojo epizodo – dėl pensijų fondų įtakos – komisijai išvadas parengti sekėsi sunkiausiai. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, A. Širinskiėnė tvirtino, kad teko patvirtinti ne išvadas, bet aplinkybes.

„Čia turėjome sisteminę problemą: daug liudininkų ir daug įmonių, kurių prašėme pateikti dokumentus, tą daryti sistemingai atsisakė. Atsisakė liudyti ir ponas Gabrielius Landsbergis, ir jo sutuoktinė. Todėl Komisija tiesiog buvo priversta konstatuoti, kad ji patvirtina kai kurias aplinkybes“, – kalbėjo politikė.

A. Širinskienė, komentuodama trečiojo tyrimo epizodo pagrįstumą, teigė, kad laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma – konservatoriai, kreipimosi į KonstitucinįTeismą ir „BaltCap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Politikė, kaip ne kartą yra teigusi, įtaria, kad tarp šių dviejų įvykių gali būti neskaidrus ryšys.

„Faktas, kad Seimo nariai – daugumoje konservatoriai – kreipėsi į KT su pensijų fondų advokatų parengtu tekstu sutapo su kita aplinkybe, kad tuo pat metu „BaltCap“ pranešė, jog investuoja į mokyklos ir darželio statybas 11 mln. eurų. Taip pat buvo liudininkas, kuris patvirtino, kad sklypas šioms statyboms buvo įsigytas už 1 eurą. Tačiau Komisija neturėjo galimybių atsakyti į klausimą, kas įvyko, kad sklypas prestižiniame Vilniaus rajone kainuoja tik 1 eurą. Mums nebuvo pateikti dokumentai, nes Landsbergiai atsisakė komentuoti. Dėl to mes tiesiog pasakome, kad galime konstatuoti atskiras aplinkybes“, – Komisijos sprendimų logiką aiškino A. Širinskienė, pridurdama, kad toliau šiuos iškeltus klausimus paves narplioti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

„Todėl prašome VMI atlikti mokestinį patikrinimą įvertinant visas aplinkybes dėl 1 eurą kainavusio sklypo“, – apibendrino A. Širinskienė.

Trečiadienį už A. Širinskienės išvadas balsavo – 9, susilaikė – 1, prieš buvo dar vienas komisijos narys.