Tyrimas bus atliekamas pagal opozicinių socialdemokratų kreipimąsi.

Balsuojant Etikos komisijoje, ar reikia tokio tyrimo, visi opozicijos atstovai pasisakė „už“, valdančiųjų – „prieš“. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lėmė komisijos pirmininkės „valstietės“ Aušrinės Norkienės apsisprendimas.

„Šis tyrimas – tai būdas priminti valdantiesiems, kad informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui istorijoje taškas nepadėtas. Valdantiesiems nepavyko ir nepavyks visko pašluoti po kilimu, kad ir kaip jie stengtųsi“, – Lietuvos socialdemokratų partijos pranešime trečiadienį sakė frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.

Šis tyrimas – tai būdas priminti valdantiesiems, kad informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui istorijoje taškas nepadėtas.

Socialdemokratai prašo įvertinti, ar V. Čmilytė-Nielsen ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nenusižengė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintiems politikų elgesio principams, ar nesumenkino valstybės ir jos institucijų prestižo.

„Prašome atsakyti, ar jos nepamynė viešumo, skaidrumo ir sąžiningumo principų skandalo dėl Kristijono Bartoševičiaus kontekste. Kilus klausimui, kaip K. Bartoševičių pasiekė žinia apie ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, savo pasisakymais V. Čmilytė-Nielsen ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sukėlė įtarimų, kad bando kažką nutylėti, nes abi kalbėjo nenuosekliai, prieštaringai“, – tvirtino O. Leiputė.

Anot socialdemokratų, V. Čmilytės-Nielsen viešai pateiktoje informacijoje apie susitikimą su generaline prokurore Nida Grunskiene esama „reikšmingų neatitikimų, jei lyginame visus jos pasisakymus, kai kurios detalės kertasi su generalinės prokurorės teiginiais“.

Prašydami įvertinti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės elgesį, socialdemokratai pažymi, kad ji buvo linkusi nutylėti kai kurias aplinkybes kalbėdama apie savo kontaktus su dabar jau buvusiu Seimo nariu K. Bartoševičiumi tuo metu, kai Seimą pasiekė informacija apie prokuratūros vykdomą tyrimą.

Anksčiau socialdemokratai prašė prokuratūros atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui. Opozicija iškėlė versiją, kad informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo K. Bartoševičiui nutekinta, kad šis skubiai trauktųsi iš Seimo ir jo pavardė neiškiltų į viešumą.

Tačiau prokuratūra pranešė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo duomenys buvo atskleisti ir taip galėjo būti jam ar jo eigai pakenkta, todėl priimtas sprendimas galimo nutekinimo aplinkybių netirti.

Seimas vasario viduryje taip pat atmetė opozicijos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, skirtą aiškintis, kas galėjo nutekinti informaciją konservatorių frakcijai priklausiusiam K. Bartoševičiui apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą.

Kaip anksčiau skelbta, sausio 20-osios rytą generalinė prokurorė N. Grunskienė lankėsi pas Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen ir domėjosi, ar neplanuojama rengti neeilinės sesijos, bei informavo, jog ketina kreiptis dėl vieno parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo. Ir prokurorė, ir Seimo vadovė teigia, kad šio politiko pavardė nebuvo įvardyta, taip pat nepasakyta, kokios frakcijos narys jis yra.

Tos pačios dienos popietę TS-LKD frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia sulaukusi tuo metu komandiruotėje Čilėje buvusio kolegos K. Bartoševičiaus pranešimo programėle „Signal“, kad jis ketina atsisakyti parlamentaro mandato. Po kurio laiko ji tvirtina perskambinusi K. Bartoševičiui pasiteirauti, ar jo apsisprendimas – tvirtas.

Sausio 20-osios vakarą K. Bartoševičius Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) elektroniniu būdu pateikė prašymą nutraukti jo, kaip Seimo nario, įgaliojimus.

Sausio 23 dieną Generalinė prokuratūra viešai pranešė, jog kreipsis dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo šiam Seimo nariui, tiriant mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimą bei tvirkinimą.

Kitą dieną, sausio 24-ąją, VRK panaikino K. Bartoševičiaus mandatą.

Į Seimą 2020 metais jis buvo išrinktas pagal TS-LKD sąrašą, nors nėra šios partijos narys.