- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europarlamentaras Andrius Kubilius, lankydamasis Kaune, apžvelgdamas svarbiausias aktualijas kalbėjo apie Europos baimę dėl Putino Rusijos griūties.
Svarbus vaidmuo
„Geopolitiniu lygmeniu Europos Parlamente (EP) galima daug ko pasiekti, tik reikia nuosekliai dirbti, turėti aiškių idėjų ir eiti koalicinio veikimo keliu – ieškoti ir burti bendraminčius. Lašas po lašo ir akmenį pratašo“, – apie tiesioginę pagalbą Ukrainai ir galimybes telkti europinę paramą sakė A. Kubilius, vadovaujantis ES ir Rytų partnerystės „Euronest“ parlamentinei asamblėjai, kurios svarbiausia veiklos sritis – permainos Rytų partnerystės šalyse (Ukrainoje, Moldovoje, Sakartvele, Armėnijoje, Azerbaidžane, taip pat ir Baltarusijoje).
Ateinančius kelerius metus būtent Lietuvai ir jos europarlamentarams teks itin svarbus vaidmuo dėl Ukrainos narystės ES ir NATO, dėl situacijos Moldovoje, priminė A. Kubilius, kurio dar viena atsakomybė EP – nuolatinio pranešėjo Rusijos klausimais pareigos. Jis formuluoja EP poziciją ir požiūrį į tai, kas vyksta Rusijoje, rengia pranešimus, rezoliucijas, specialius klausimus, skirtus Rusijos reikalams.
„Matau poreikį ir galimybių ieškoti papildomų priemonių, platformų, padedančių intensyviau svarstyti, greičiau rasti ir priimti sprendimus“, – apie suburtą ES valstybių, taip pat JAV, Kanados, Australijos parlamentarų tinklą U4U („United for Ukraine“, liet. „Susivieniję dėl Ukrainos“) kalbėjo A. Kubilius.
Narystė ES ir NATO
Patys svarbiausi šiuo metu klausimai karo Ukrainos tema neabejotinai yra ginklai. Jų tiekimas yra Vakarų atsakomybė, lemiamas faktorius Ukrainos pergalei ir karo pabaigai.
„Dėl ginklų tiekimo nėra blogai, bet ir ne taip gerai, kaip galėtų būti. Labai ilgai svarstoma, kaip, pavyzdžiui, Vokietijos atveju. Sprendimams prireikia pusės metų“, – palygino europarlamentaras.
Labai svarbi yra ir sparti Ukrainos ir Moldovos integracija į ES. „Norime, kad šiais metais prasidėtų derybos dėl Ukrainos narystės ES. Ambicijos – kad derybos būtų baigtos iki 2030 m.“, – teigė A. Kubilius ir pridūrė, kad labai svarbų vaidmenį dėl Ukrainos narystės ES suvaidins Lietuvos pirmininkavimas ES 2027 m.
Požiūris į Rusiją Europoje dramatiškai keičiasi. Tai yra ir mūsų indėlis.
Dar viena siekiamybių – Ukrainos narystės NATO perspektyva. „Nelengva įtikinti kai kurias šalis, bet mes buriame bendraminčius iš įvairių šalių, bandydami šį klausimą pakelti į aukštą vietą NATO darbotvarkėje“, – dėstė A. Kubilius. Lietuva tam turi puikių galimybių, nes šiemet liepos 11–12 d. Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas.
Ukrainos narystė NATO labai svarbi ir mūsų pačių saugumui. „Ukrainos pergalė turės įtakos ne tik Europai, bet ir pozityvioms permainoms Rusijoje. Putino režimas pralaimėjimo gali ir neatlaikyti“, – kalbėjo politikas.
Kuo čia dėta Moldova?
A. Kubilius neabejojo, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje dėl savo svarbos sukels Rusijos reakciją. „Nei agresyvi Rusijos retorika, nei kibernetinės atakos nenustebins. Pagal Rusijos reakciją galima spręsti apie mūsų ir ES sprendimų tikslumą, poveikį. Jeigu reakcija stipri, vadinasi, pataikėme“, – sakė politikas.
Jis paminėjo, kad EP, pripažinęs Rusiją terorizmą remiančia valstybe, sulaukė labai stiprios kibernetinės atakos. Ji buvo sėkmingai atlaikyta, bet specialistai sakė, kad tokio masto atakos dar nebuvo.
Po stabtelėjimo Kaune A. Kubilius su „Euronest“ delegacija vyko į Moldovą. Šis vizitas – svarbi galimybė šiai šaliai parodyti stiprų europietišką solidarumą.
„Vizitas kartu yra ir didelis politinis signalas pradėti derybas dėl narystės ES. Ukrainai šiuo metu svarbiausia yra ginklų tiekimas, paskui – narystė ES, o Moldovai pirmas poreikis yra politinis ES signalas, realus pavyzdys, kad einama į priekį narystės ES klausimu“, – akcentavo politikas.
Dėl įvairių priežasčių Moldovos visuomenė yra susiskaldžiusi. Kremliaus finansiškai ir kitaip globojamos jėgos, įvairios organizacijos, pasisakančios prieš integraciją į Europą, Moldovoje turi nemenką palaikymą.
Per pastaruosius kelerius metus šalyje matoma didelių pokyčių. Prezidento rinkimai parodė, kad didžioji dalis visuomenės nori į Europą, nors tebelikę ir nemažai norinčių eiti kita kryptimi.
„Skausmingas buvusių valdžių palikimas – visiška Moldovos energetikos priklausomybė nuo Rusijos. Reikalai keičiasi, bet procesas skausmingas ir lėtas, Rusija tai bando išnaudoti stengdamasi šalį išlaikyti savo įtakos zonoje. ES daug padeda Moldovai jai sprendžiant energetikos problemas. Tam reikia ne tik laiko, bet ir investicijų. Reikia realizuoti jungtis su Rumunija, kitomis ES šalimis“, – vardijo A. Kubilius.
Jam su kolegomis tenka daug dirbti su Rusijos opozicija, kurios daug lyderių yra išstumti iš Rusijos. Tam jie yra subūrę neformalų Europietiškos Rusijos draugų forumą. Seminarai sulaukia daug klausytojų ir dalyvių. Balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje planuojama didelė konferencija Briuselyje Rusijos demokratijos perspektyvų tema.
Kas po karo?
A. Kubilius apgailestavo, kad prireikė daug laiko, beveik metus trunkančio karo ir didelių politinių pastangų, kad senajai Europai atsivertų akys.
„Dabar jau daug kas Vakaruose, viešose kalbose, ta pati Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, praėjusių metų pranešime labai atvirai pasakė: vakariečiai turi atsiprašyti Baltijos šalių ir Lenkijos, kad netikėjo, kai šie dar iki Maidano bandydavo perspėti Vakarus, jog Putinas yra labai pavojingas reiškinys, kad Rusija – labai agresyvi ir reikia būti pasiruošus, kad klaida siekti su juo dialogo bet kokia kaina. Požiūris į Rusiją Europoje dramatiškai keičiasi. Tai yra ir mūsų indėlis“, – konstatavo politikas ir pridūrė, kad Lietuvos parama Ukrainai yra stipri, reikšminga ir valstybiniu, ir visuomeniniu lygmeniu. Ukrainiečius tai labai stebina ir jaudina. Daugybė padėkų perduodama ir per jį.
Kalbant apie karo pabaigą, Europoje daug mažiau tikinčių perspektyva, kad Rusija pagaliau pasuks demokratiniu keliu. Didžioji dalis linkusi prognozuoti, kad po Putino prasidės Rusijos griūtis. „Kai kas Lietuvoje galvoja, kad tai gerai, bet Vakaruose tai kelia baimę, nes nebekontroliuojamas taptų Rusijos turimas branduolinis ginklas. Tokie scenarijaus padariniai verčia Vakarus abejoti, ar bus gerai, jeigu Ukraina karą laimės visiškai sutriuškindama Rusiją. Todėl kyla abejonių ir dėl ginklų tiekimo. Tokios abejonės, mano manymu, yra labai pavojingos. Šalia visų kitų dalykų visur bandome parodyti, kad po Putino pralaimėjimo atsivertų durys galimai pozityviai Rusijos transformacijai, demokratijai“, – dėstė A. Kubilius. Šiuo klausimu dirbama ir su visais Rusijos opozicijos lyderiais. Vakarai turi turėti strategiją, kaip padėti tokiam pozityviam virsmui, ką mainais galėtų pasiūlyti Rusijai.
„Čia ir vėl svarbus Ukrainos vaidmuo. Jos pergalė, narystė NATO ir tribunolas Putinui padėtų rusams palaidoti imperines svajones ir patikėti normalaus gyvenimo idėja. Ukrainos sėkmės pavyzdys būtų signalas Rusijos visuomenei ir politiniam elitui“, – kalbėjo europarlamentaras ir pridūrė, kad Putinas karą pradėjo bandydamas užkirsti kelią jį gąsdinančiai Ukrainos integracijai į ES, kad, matydami teigiamų pokyčių Ukrainoje, to paties nepradėtų reikalauti ir rusai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs Rusijos trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūni...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus6
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius69
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams9
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos9
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...
-
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus N. Cesiulis liks vadovauti Alytui19
Paskirtojo premjero Gintauto Palucko į vidaus reikalų ministrus pasiūlytas Nerijus Cesiulis atsisakė dirbti Vyriausybėje ir nutarė likti vadovauti Alytaus miestui. ...
-
I. Šimonytė: turime siekti, jog kariams nestigtų nei finansinių išteklių, nei ryžto ginti laisvę18
Sveikindama krašto apsaugos bendruomenę su Lietuvos kariuomenės diena, laikinai premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė pažymi – ši diena primena, jog svarbu išlaikyti budrumą ir būti pasirengus apginti savo &scaron...
-
Ukrainos gynybos ministras: sąjungininkų parama mums išlieka stipri
Po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo prezidentu pasigirstant nuogąstavimams, jog JAV gali nutraukti karinę paramą Ukrainai, jos krašto apsaugos ministras Rustamas Umerovas sako, kad kol kas sąjungininkų parama kariaujančiai š...
-
Ar naujo Seimo priklausomybių politika bus efektyvesnė?2
Dalis Kaune išrinktų parlamentarų mano, kad reikėtų peržiūrėti su visuomenės sveikata susijusius strateginius dokumentus, nes kol kas valstybė nesuteikia pakankamai savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems išgyti nuo prikla...