- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tą galiausiai suprato būsima Seimo vicepirmininkė Agnė Širinskienė, kuri turėjo asmeniškai skambinti į Prezidentūrą ir atsiprašinėti už kažkurio savo partiečio įrašus. Sako, kad tam partiečiui gėda. Remigijus Žemaitaitis jau sako, kad keis savo elgesį ir pagalvos prieš ką nors rašydamas. Ne tik politikai yra nusvilę. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su žurnalistu, rašytoju Andriumi Užkalniu.
– Įtariu, kad jūs puikiai suprantate, ką tie politikai patiria šiom dienom, tiesa?
– Manau, kad taip. Man šiek tiek sunkiau tai įsivaizduoti, nes jų padėtis kitokia. Aš niekada nebuvau renkamas politikas ir neatstovavau rinkėjams, o tai visai kita atsakomybės kaina. Kiekvienas politikas kalba ne tik savo, bet ir jį palaikiusiųjų vardu. Čia kyla dideli klausimai – kas juo nusivylia, kas ne.
– Politiniai oponentai, aišku, seka ir pastebi kiekvieną pasisakymą.
– Manau, kad kiekvienas politikas naudojasi visomis galimybėmis ir politika nėra labai kilni sritis, kad visi laikytųsi „neskųskime, nes negarbinga“ taisyklės. Jei pamatai, kur kitas politikas prasileidžia ir jeigu vartai atviri, „kali smūgį“.
– Kodėl feisbukas tampa tokia pavojinga erdve politikams ir kitiems viešiems žmonėms?
– Iš pirmo žvilgsnio, feisbukas atrodo kaip paprasta programėlė, kuri visiems veikia vienodai. Jei aš įsijungiu feisbuką, matau lygiai tą patį vaizdą, kurį mato ir Donaldas Trumpas ar Vytautas Landsbergis. Tačiau poveikis skirtingas. Žmonėms, kurie feisbuką naudoja tik šeimos naujienoms ar nuotraukoms dalintis, praktiškai nebūna jokių pasekmių – net jei jie kažką nusišneka ar įžeidžia. Blogiausiu atveju jie atsiprašo artimųjų. Tačiau tie, kurie turi dešimtis ar šimtus tūkstančių sekėjų, susiduria su kita realybe. Tai lygiai tas pats, kaip atsisėsti tiesioginiame eteryje ir sakyti tai, ką visi girdės. Be to, televizijoje gali būti taip, kad pasakai, kas pamatė, kas nepamatė, gal pamiršo. Tačiau čia viskas iš karto įrašoma amžinybei ir niekur nedings. Žmonės žino, kad jei kažkas nusišneka, pasako ne taip ar kažką įžeidžiančio, dažnai išsitrina. Bet ištrinti būna per vėlu, nes jau būna šimtai žmonių, kurie pasidaro ekrano nuotraukas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Čia dar vienas aspektas – kodėl vieni gali pasakyti daugiau, o kiti negali nusišnekėti nė kiek? Ir tai galioja ir politikams, ir kitiems. Pavyzdžiui, R. Žemaitaitis iš karto cituojamas, A. Širinskienė turi atsiprašinėti. Tačiau Dalia Grybauskaitė, buvusi prezidentė, prieš kelias dienas parašė, kad tai yra „kremlinio dvoko koalicija su fašistuojančių rudmarškinių prieskoniu“. Net ir Vytautas Landsbergis, jei skaitytume tarp eilučių jo eilėraščius feisbuke, sako, kad „balsavę už Blinkę vaikšto sulinkę“. Galima sakyti, kad ir jie dalyvauja patyčių kultūroje.
– Matote, nei V. Landsbergis, nei D. Grybauskaitė nebėra šalies valdžioje – jų mandatas yra tik moralinis.
– Bet ar jie neturėtų rinkti žodžių taip, kaip, pavyzdžiui, R. Žemaitaitis, kuris yra pasižadėjęs rinkti žodžius?
– Mes visi turime rinkti žodžius. Bet pagalvokime, ar R. Žemaitaitis būtų pažadėjęs rinkti žodžius, jei dabar nebūtų valdžioje, jei nebūtų išrinktas į Seimą ar jo partija nedalyvautų valdančiojoje koalicijoje? Nesu tikras, bet man atrodo, kad jei jis būtų tik žiūrovas, nesusiduriantis su realiomis politinėmis pasekmėmis…
– Bet jis gavo už tai, ką parašė feisbuke, kai jis buvo Seimo nariu, bet ne valdžioje, o visiškoje opozicijoje…
– Seimo narys vis tiek uždeda tam tikrą atsakomybės antspaudą. Kitose šalyse kalbama apie politikus, kurie yra „tefloniniai“ – nuo kurių viskas lengvai atšoka. Galėtume ilgai diskutuoti apie politikų pasisakymus ir jų susikurtą įvaizdį. Kai kuriems, priešingai, viskas „prikimba“ labai greitai.
Tie, kurie turi dešimtis ar šimtus tūkstančių sekėjų, susiduria su kita realybe.
– Gal geriausias patarimas būtų nieko nerašyti feisbuke apskritai. Bet taip neišeina, nes politikai nori. Ar turite patarimų naujai valdžiai, kuri rytoj prisieks?
– Manęs turbūt niekas patarimų neprašė, bet jei klausiate, galiu pasakyti, kad svarbu labai tiksliai apibrėžti, ar tai, ką ketini parašyti dabar, yra tavo saviraiška, nuotaikos ir emocijų išraiška ar profesinės veiklos instrumentas.
– Tai labai sunku padaryti 1 val. nakties, kai kyla labai genialių minčių, ar ne?
– Taip, tai priklauso ir nuo paros laiko, ir nuo kitų aplinkybių. Bet juk, pavyzdžiui, politikas nepateiks įstatymo projekto 1 val. nakties vedamas emocijų. Greičiausiai jis lauks ryto ir dar aptars su kolegomis prieš ką nors siūlydamas. Lygiai taip pat jis turėtų žiūrėti ir į savo pasisakymą feisbuke – kaip į pasisakymą Seimo salėje ar Vyriausybės posėdyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Pradedama nauja paramos Ukrainai iniciatyva „ApaRatai“
Asociacija „Lygiai“ pradeda naują paramos Ukrainai iniciatyvą „ApaRatai“, kuria siekiama užtikrinti moterims reikalingą medicininę pagalbą. Organizatorių teigimu, už žmonių suaukotas lėšas tikimasi nupirkti ultra...
-
Vilniuje nelieka raitosios policijos: priežastys – dvi
Dėl mažo efektyvumo ir finansinių priežasčių, Vilniuje planuojama atsisakyti raitosios policijos, sekmadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Ministerija parengė standartą ligoninėms: kaip pasiruošti galimoms grėsmėms?
Kilus ekstremaliai situacijai ar krizei šalies ligoninių skubios pagalbos, intensyviosios priežiūros, sterilizavimo, rentgeno ar kiti diagnostikos skyriai, operacinės, vaistinės bei laboratorijos turėtų būti aprūpintos elektros tiekimu mažiaus...
-
Lapkričio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 24-oji, sekmadienis, 47 savaitė. ...
-
Nuo kitų metų startuos nauja Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa
Nuo sausio mėnesio startuos penkmetį truksianti naujoji Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). Programos, kuria siekiama vystyti lituanistinius tyrimus, finansavimui numatyta maždaug 22 mln. eurų. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje5
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?24
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu85
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...