Kaip antradienį informavo Užsienio reikalų ministerija, paremti šią Baltijos valstybių iniciatyvą ministras paprašė susitikime su Vilniuje viešinčia Belgijos užsienio reikalų, Europos reikalų ir užsienio prekybos ministre Hadja Lahbib (Hadža Lahbib)

„Karas prieš Ukrainą – visos Europos karas. Nepaisant Rusijos energetinio šantažo, dezinformacijos kampanijų, Europa privalo ir toliau išlikti vieninga, padėdama Ukrainai bei sankcionuodama autokratinius režimus, padedančius agresorei“, – teigė G. Landsbergis.

Ukrainos pergalė – vienintelis būdas užtikrinti Europos ateitį bei sutvirtinti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.

„Ukrainos pergalė – vienintelis būdas užtikrinti Europos ateitį bei sutvirtinti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, kurioje tiesiog nebūtų įmanoma išvengti atsakomybės už tokio masto tarptautinius nusikaltimus, kokius Rusija vykdo Ukrainoje“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak ministerijos, su kolege jis kalbėjosi apie tai, jog jog būtina toliau mobilizuoti karinę, ekonominę ir humanitarinę paramą Ukrainai, didinti spaudimą Rusijai bei veiksmingai siekti Kremliaus režimo atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus.

Susitikimas organizuotas vykstant Belgijos karaliaus Philippe'o (Filipo) ir karalienės Mathilde (Matildos) ir delegacijos valstybiniam vizitui Lietuvoje. Tai pirmas Lietuvos ir Belgijos užsienio reikalų ministrų oficialus susitikimas po H. Lahbib paskyrimo liepos mėnesį.

Dvišaliame Lietuvos ir Belgijos ministrų susitikime aptartas Rusijos karas Ukrainoje, ES sankcijos, bendradarbiavimas NATO. G. Landsbergis padėkojo už Belgijos skiriamą paramą Ukrainai ir dalyvavimą NATO misijose Lietuvoje.

Lietuva ir Belgija šiemet mini diplomatinių santykių šimtmetį. Belgija buvo pirmoji šalis, savo karines oro pajėgas dislokavusi 2004 metais, Lietuvai įstojus į NATO, 2017 metais prisijungė prie Vokietijos vadovaujamos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje.

2022 metų rugpjūčio mėnesį Lietuvoje pusmečiui buvo dislokuota apie 150 belgų karių.

Baltijos šalių diplomatijos vadovai spalio viduryje paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, kuris leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Vis dėlto kol kas konkretaus sprendimo šiuo klausimu nėra.