G. Nausėda apie situaciją švietimo srityje: kartais reformos juda greičiau negu pasirengimas joms

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kai kurios reformos švietimo srityje yra vykdomos greičiau nei švietimo bendruomenė spėja joms pasiruošti. Pasak jo, vienas to pavyzdžių – įtraukiojo ugdymo reforma.

„Esame užsimoję įgyvendinti daug švietimo reformų ir kartais matome, kad tas reformų vežimas juda greičiau negu pasirengimas toms reformoms“, – žurnalistams po Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje vykusios Rugsėjo 1-osios šventės teigė G. Nausėda.

„Viena iš tokių reformų yra įtraukiojo ugdymo reforma, kuri prasidėjo anksčiau, tačiau tampa visuotine. Ir matome, kad ir šiandieną mokyklos dar stokoja ne tik finansinių lėšų, bet taip pat ir mokytojų pagalbininkų tam, kad šis procesas būtų sklandus“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas taip pat akcentavo ir mokytojų trūkumo iššūkį. Pasak jo, pagrindinė problema yra tai, kad pedagogikos studijas pasirinkę jauni žmonės renkasi kitą profesinį kelią.

„Jeigu pažvelgtume į darbo biržą ir matytume, kiek mokytojų ieško darbo, tai mes matytume, kad bendro trūkumo, matyt, nėra. Bet problema yra kita – kad mokytojai arba pedagogai, kurie įgijo išsilavinimą, nenori dirbti pagal specialybę. Ir tai jau yra mūsų mokytojų prestižo klausimas – ar mokytojai vertina savo profesiją kaip prestižinę, matydami atlyginimus, matydami papildomas darbo sąlygas, matydami tą biurokratinę naštą, su kuria susiduria mokytojai“, – pabrėžė šalies vadovas.

„Tai čia turbūt yra pagrindinė problema. Iš dalies ji bus sprendžiama – štai nuo rugsėjo mėnesio didėja darbo užmokesčio fondas 15,5 proc. Iš tikrųjų siekiame pasiekti tuos 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio“, – taip pat pažymėjo prezidentas.

Visgi, pasak G. Nausėdos, darbo užmokestis yra tik viena iš priežasčių, kodėl pedagoginį išsilavinimą turintys jauni žmonės nenori dirbti mokytojo darbo.

„Yra ir kiti dalykai, susiję su mokytojų krūviu bei nepakenčiamomis sąlygomis, kuriomis tenka dirbti. Ir turime tikrai stengtis, kad tie jauni žmonės, kurie pasiryžo įgyti mokytojo, pedagogo profesiją, kad jie nenuleistų rankų ir jie tikrai dirbtų pagal specialybę“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad Rugsėjo 1-ąją naujus mokslo metus pradeda apie pusę milijono besimokančiųjų. Bendrojo ugdymo mokyklose mokysis keliais tūkstančiais daugiau mokinių nei pernai – iš viso 361,8 tūkstančiai, iš jų 30,3 tūkst. pirmokų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Inter

Inter portretas
priima visokias programas, nusižiūrėję į užsienius, kuriuose tai nepasitvirtino. O paskui stebisi, kodėl pas mus vaikai psichologiškai palūžę, padaugėjo paauglių savižudybių. Dabar lauksim, kol prasidės kaip užsienyje - pusę klasės mokinys iššaudo, sužalioja mokytoją... Įdomu kodėl, ania???

Sigitas

Sigitas portretas
Dabar kai su Lietuvos Švietimo mokymo ugdymo sistema ir jos ilgus metus vykdoma reforma yra vykdomi žalingi veiksmai, tai savaime aišku, kad reikia stabdyti tą sveikam protui ne suvokiama žalinga reformą. Taigi ir taip yra aišku, kad tokiems reformos veiksmams vykti, tai reikia paruošti šimtaprocentinę bazę. Ir tik tada galima tuos vienokius, ar kitokius sumanimus mokymo įstaigose įdiegti. Todėl ir kyla klausimas t.y. 1. kodėl Švietimo mokymo ugdymo ministerijoje ir NŠA (nacionalinė švietimo agentūra) yra skiriami-priimami visokio plauko šeimos-giminės-politinių draugų, pažįstamų, kavos-arbatos nešiotujų-meilužių ir kitų jiems parankių asmenų???!!! 2. kodėl Lietuvoje esančios privačios mokymo įstaigos yra dotojamos iš LR valstybės biudžeto, o valstybinės mokymo įstaigos yra podukros padėtyje ir tų lėšų gauna tik kosmetikos remontui???!!!

Inter

Inter portretas
tai kam stumti buldozeriu, jeigu matot, kad neišdirbtos ir netinkamos, ir dar nepasirengta tom reformom??? ale svarbu darom, o kaip - dzin.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių