„Lietuvos socialdemokratų partija akivaizdžiai laimėjo šiuos rinkimus. Tai galima tvirtinti tiek po pirmojo rinkimų turo, tiek, manau, ir po antrojo rinkimų turo galėsime pasakyti lygiai tą patį“, – interviu BNS pirmadienį Paryžiuje teigė šalies vadovas.

„Ta centro kairės Vyriausybė tikrai galės rinktis tęstinę užsienio politiką, nes dėl užsienio politikos turime aiškų konsensusą valstybėje. Vidaus politikoje, manau, tikrai bus tam tikrų pokyčių, bet tie pokyčiai bus į gera“, – pridūrė jis.

Taip G. Nausėda kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijai per pirmąjį rinkimų turą į Seimą iškovojus 20 vietų parlamente, iš kurių dvi – vienmandatėse apygardose.

Kaip potencialius koalicijos partnerius ši politinė jėga įvardija ketvirtoje vietoje likusią Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ ir vos rinkimų kartelę perlipusią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.

Pastarosios partijos pelnė atitinkamai po aštuonis ir šešis mandatus.

Prezidentas vylėsi, kad naujoji valdančioji dauguma turės „šiek tiek mažiau vėjavaikiškumo“.

Gitanas Nausėda. G. Skaraitienės / BNS nuotr.

Kitos interviu temos:

* Prezidentas laukia R. Žemaitaičio retorikos pokyčio po rinkimų;

* Laisvės partija ir žmogaus teisių darbotvarkė būsimajame Seime;

* Užsienio partnerių nuogąstavimai dėl rinkimų;

* Požiūris į konservatorių ateitį.

– Prezidente, pirmajame ture daugiausiai balsų surinko Lietuvos socialdemokratų partija. Kiek, jūsų nuomone, prisidėjote prie jų sėkmės? Per prezidento rinkimų kampaniją jie jus parėmė, bet ir jūs parodėte kažkiek prielankumo šiai politinei jėgai.

– Būsiu kuklus ir nepervertinsiu savo vaidmens, juo labiau, kad stengiausi išlikti neutralus ir niekada nesu sakęs, kad reikia rinkti būtent šią partiją. Tačiau šiandien kur kas svarbiau ne tai, kas kur prisidėjo, bet, kad Lietuva turi gerą galimybę turėti veikiančią, stabilią ir svarbiausia patikimą valdančiąją daugumą.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Taip, Lietuvos socialdemokratų partija akivaizdžiai laimėjo šiuos rinkimus. Tai galima tvirtinti tiek po pirmojo rinkimų turo, tiek, manau, ir po antrojo rinkimų turo galėsime pasakyti lygiai tą patį. Matau galimybes formuoti valdančiąją daugumą su dar dviem–trimis partijomis.

Vidaus politikoje, manau, tikrai bus tam tikrų pokyčių, bet tie pokyčiai bus į gera.

– Kokiomis?

– Tikrai nenorėčiau užbėgti už akių ir pradėti svarstyti kas ką turėtų daryti, nes tai ne mano priedermė. Manau, kad turbūt pačios partijos puikiai suvokia savo atsakomybę ir nesileis į kažkokius keistus eksperimentus arba kažkokius pradės formuoti susivienijimus ne pagal idėjas, o pagal kažkokią tai politinę kultūrą ar raginimus.

Todėl tai bus centro kairės Vyriausybė, kaip aš dabar matau. Ir ta centro kairės Vyriausybė tikrai galės rinktis tęstinę užsienio politiką, nes dėl užsienio politikos turime aiškų konsensusą valstybėje. Vidaus politikoje, manau, tikrai bus tam tikrų pokyčių, bet tie pokyčiai bus į gera.

Ir tikiuosi, be abejo, negaliu šito nutylėti, tikiuosi gero, produktyvaus bendradarbiavimo su manimi, su prezidentu.

– Kiek matytumėt savo vaidmenį padedant formuoti koaliciją, nes bent jau iš partijos lyderių pasisakymų atrodo, kad vieni su kitais nenori dirbti. Ramūnas Karbauskis nemato Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje, Viktorija Čmilytė-Nielsen yra kalbėjusi tiek apie „Nemuno aušrą“, tiek apie „valstiečius“. Tai kiek jūs matytumėt savo vaidmens susodinant partijų lyderius prie stalo ir suformuojant tvarią, stiprią ir darbingą valdančiąją daugumą?

– Aš ne atsitiktinai rengiau susitikimus su atskirų partijų vadovais turą, jeigu jį taip galima pavadinti, kai kas dėl to mane kritikavo. Mano tikslas buvo paprasčiausiai labai aiškiai suvokti, kokia yra politinė temperatūra, ką galvoja atskirų politinių partijų lyderiai apie galimą rinkimų baigtį ir veiksmus po rinkimų.

Ir, šiandien remdamasis ta informacija, kurią aš gavau po susitikimų su partijų vadovais, galiu teigti, kad tikrai bus galima suformuoti tą valdančiąją daugumą. Šie atskiri pasisakymai, aš jų nepervertinčiau, nes vis gi supraskime, kad dar nepasibaigė rinkimai ir dar bus antrasis rinkimų turas, į visą tai žiūrėkime per šitą prizmę.

Tikiu, kad ši valdančioji dauguma bus ilgalaikė, stabili ir dar kartą noriu pasakyti – ji turės galbūt šiek tiek mažiau vėjavaikiškumo, kurį aš pastebėdavau dažnai pastarosios valdančiosios daugumos atveju.

– Prieš pirmąjį rinkimų turą susitikote su parlamentinių partijų lyderiais, dabar akivaizdu turime naują parlamentinę partiją – „Nemuno aušrą“. Ar ketinate susitikti tarp šių dviejų rinkimų turų su partijos pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu?

– Aš manau, kad Remigijus Žemaitaitis ir jo partija tapo mūsų politinio gyvenimo dalyviais. Tenka turbūt ne maža dalimi „ačiū“, turbūt kabutėse, pasakyti draugams konservatoriams.

Man atrodo, kad konservatoriai patys norėjo kurti tokį politinį frankenšteiną, nuo kurio, ko gero, ir nukentėjo.

– Sakote, prisidėjo?

– Jie darė viską, kad „Nemuno aušra“ pasirodytų kiek galima geriau šituose rinkimuose. Ir turbūt net ir pats ponas R. Žemaitaitis šito neneigs, kad konservatorių mėginimas piešti juos baubu, padarė štai tokį prastą darbą. Bent jau žvelgiant turbūt iš pačių konservatorių perspektyvos.

Konservatorių kalbos apie tai, kad reikia kurti vaivorykštinę koaliciją, žinote, man atrodo, kad konservatoriai patys norėjo kurti tokį politinį frankenšteiną, nuo kurio, ko gero, ir nukentėjo.

Šiandien, man atrodo, kad tikimybė, kad politinės partijos norėtų dėtis į koaliciją su konservatoriais, yra labai menkos. Nes turbūt visi puikiai žino, kad tai būtų intrigų ir sąmokslo teorijų kupina valdančioji koalicija. Ir net ankstesnieji koalicijos partneriai neatrodo, kad spinduliuoja dideliu noru kurti kažką panašaus būtent su šia partija.

– Grįžtant prie R. Žemaitaičio, ketinat susitikti per artimiausias dvi savaites su juo?

– Aš neplanuoju savo dienotvarkės susitikimo su ponu Žemaitaičiu šiuo metu. Kai susidarys sąlygos, kuomet galbūt aš pamatysiu, kad šitas žmogus keičia savo laikyseną ir keičia savo retoriką, toks susitikimas yra visiškai įmanomas.

Bet aš noriu pamatyti, ką šitas žmogus kalbės po rinkimų. Galbūt šį bei tą galima jam būtų atleisti prieš rinkimus, bet vis dėl to, tai, ką jis yra prikalbėjęs, sukūrė jam tokį įvaizdį, su kurio kupra jam dabar teks vaikščioti pakankamai ilgai.

– Ar matytumėte „Nemuno aušrą“ valdančiojoje koalicijoje, jeigu, kaip supratau, R. Žemaitaitis atsiprašytų ar pakeistų retoriką, ar pripažintų klydęs dėl ankstesnių savo veiksmų, dėl ko ir Konstitucinis Teismas pripažino jį pažeidus Konstituciją?

– Ar mes esame tėvų susirinkime, kuriame kažkoks berniūkštis atsiprašo už tai, kad išdaužė langą ir sakė, kad daugiau langų nebedaužys, ir tada visi draugiškai nusprendė, kad jis gali grįžti į klasę ir toliau mokytis pamokų? Aš manau, kad turime politinį procesą, matome šitoje politinėje dėlionėje šiuo metu kitų koalicijų alternatyvą ir nemanau, kad reikia kurti tokias koalicijas, dėl kurių paskui gali būti daug problemų bendradarbiaujant su mūsų užsienio partneriais.

– R. Žemaitaitis rinkimų naktį pasisakė, kad galbūt tikėtųsi, kad pakeitėte nuomonę apie jo tapimą ministru. Jeigu visgi susidarytų tokia koalicija, R. Žemaitaitį matytumėt Vyriausybėje? Pasirašytumėte po tokiu ministrų kabinetu?

– Aš noriu pamatyti šio žmogaus elgesio ir retorikos pokyčius po rinkimų ir pasižiūrėti, kiek čia buvo noro daugiau laimėti rinkimus, o kiek buvo, sakyčiau, tokio tęstinio įsitikinimo ir mėginimo platinti mūsų visuomenėje tam tikrus naratyvus, su kuriais aš negaliu sutikti ir niekada nesutiksiu. Ir tada apsispręsime. Nemanau, kad man dabar būtina atsakinėti į šitą klausimą.

– Dėl Vilijos Blinkevičiūtės, kiek anksčiau, jei galima taip sakyti, darėte jai švelnų spaudimą dėl premjero posto.

– Labai švelnų.

Vilija Blinkevičiūtė (viduryje). P. Peleckio / BNS nuotr.

– Labai švelnų... Bet ar dabar matote scenarijų, galimybių, kad V. Blinkevičiūtė nebūtų kita Lietuvos ministre pirmininke?

– Aš nelabai suprantu, kodėl jūs man užduodat šitą klausimą, nes jūs turėtumėte užduotį jį V. Blinkevičiūtei.

Man atrodo, susidarė įspūdis iš pastarųjų jos pasisakymų, kad ji prisiima šitą lyderystę ir kad ji tikrai ves partiją ir tada, kai pergalės šampanas liejasi, ir tada, kai sunkiau, nes toks yra lyderio vaidmuo. Jeigu lyderis turi pasitikėjimą Lietuvos žmonėse, mūsų visuomenėje, tai, be abejo, kad jis turi suvokti, kad iš to ir kyla tam tikros pasekmės, pirmiausia – atsakomybė.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

– Jeigu kalbėtume apie dabartinę valdančiąją daugumą, tik liberalai sustiprino savo pozicijas, Laisvės partijos apskritai nebus parlamente, nebent vienas kitas parlamentaras, konservatorių irgi kiek mažiau. Jūsų nuomone, kas čia – ar natūrali švytuoklė, ar Lietuvos žmonės parodė, kad ta kryptis, kurią rodė ši valdančioji dauguma, jiems yra netinkama?

– Aš, tiesą sakant, nenorėčiau imtis politologo vaidmens ir sakyti kiek čia ta švytuoklė, matyt, kad švytuoklės esama. Nesakyčiau, kad ji pasisuko labai radikaliai. Bet man atrodo, kad dėl kai kurių partijų rinkėjai nubaudė jas ne tiek dėl to, kokias idėjas jos atstovavo, o kaip juos atstovavo tas idėjas.

Ir ne paslaptis, kad tos idėjos, kurios buvo atstovaujamos Laisvės partijos, jos nebuvo įgyvendintos. Ir šiai partijai tai netrukdė toliau ramiai būti valdančiojoje koalicijoje ir klausimo aštriu kampu nekelti. Galbūt daliai rinkėjų pasirodė, kad tiesiog šita partija negali įgyvendinti šitų uždavinių, kuriuos pati sau iškėlė ir jeigu negalėjo praėjusioje koalicijoje, tai vargu, ar galės ateinančioje. Todėl štai ir toks rezultatas.

– Pasigirdo svarstymų, kad galbūt žmogaus teisių sritis būsimajame parlamente gali būti kiek apleista arba politinėje darbotvarkėje nustumta į antrąjį planą vien dėl to, kad Laisvės partijos nėra.

– O aš kaip tik galvoju atvirkščiai. Kuomet šitas toks šiek tiek isterinis fonas taps ramesniu, kaip tik galbūt susidarys palankios sąlygos šį klausimą išspręsti. Galbūt ne taip, kaip jį įsivaizduoja Laisvės partija arba ją rinkę žmonės, bet vis dėl to sureguliuoti teisinius santykius tarp vienos lyties porų arba partnerių, taip, kad jie tiesiog galėtų naudotis visomis teisėmis, kurias turi piliečiai ir kad daugiau šitų klausimų nebereikėtų gvildenti viešojoje erdvėje. Aš nemanau, kad tai yra neišsprendžiamas rebusas.

– Kitaip tariant, ne dabartinis Civilinės sąjungos įstatymas, kažkoks naujas projektas?

– Galbūt per civilinio kodekso pakeitimus, nes įsivaizduoju, kad ne maža dalis to būsimojo Seimo įsivaizduojamo galėtų pasisakyti už šitokį sprendimą.

– Premjerė Ingrida Šimonytė rytinėje spaudos konferencijoje sakė dar nestumti jų į darbą opozicijoje, dar ne viskas baigta, dar yra antrasis turas. Bet iš jūsų suprantu, bent jau kaip dėliojasi matematika, jūs nematote galimybių kažkokiam vaivorykštiniam dariniui būsimojoje valdžioje?

– Pirmiausia, turiu galvoje, ir savo karčia kažkiek patirtimi prisimindamas ją, tiesiog manau, kad toje valdančiojoje koalicijoje nebūtų tinkamo darbo, nes ši partija siektų dominuoti, lipti per galvas, kurti sąmokslo teorijas. Ir sklandus, efektyvus darbas Lietuvos labui būtų tiesiog neįmanomas. Toks yra mano įsitikinimas. Galite mane smerkti, galite girti, bet taip aš esu įsitikinęs.

– Konservatorių reitingavimas parodė, kad Laurynas Kasčiūnas nurungė dabartinį partijos lyderį Gabrielių Landsbergį. Žinome, kad po šio rinkiminio ciklo keisis konservatorių lyderis. Jūs esate gyręs L. Kasčiūną kaip labai gerą ministrą. Ar matytumėte konstruktyvesnį darbą su Tėvynės sąjunga, jei pirmininku taptų L. Kasčiūnas?

– Aš tikrai nepiršiu kandidatų partijos pirmininko postui užimti, tai ne mano darbas, apsispręs pati konservatorių partija ir jos rinkėjai. Aš galiu pasakyti tik apie savo asmeninę patirtį, su ministru L. Kasčiūnu dirbti buvo kur kas sklandžiau ir lengviau negu su ministru G. Landsbergiu.

– Pakalbėkime šiek tiek apie tuos darinius, kurie nepateko į Seimą. Prieš rinkimus buvo tikrai nemažai kalbų apie tai, kad kyla radikalios, antivakarietiškos jėgos, kelios tokios jėgos, apie kurias ekspertai kalbėjo, neperlipo nė 3 procentų. Ką tokie rezultatai rodo jums apie mūsų visuomenę? Ar tai buvo egzaminas mūsų visuomenei dabartinėje geopolitinėje situacijoje?

– Manau, kad buvo šiek tiek kitaip. Problema egzistuoja, taip, galbūt kai kurie problemos kampai arba tos aktualijos, kurios atrodė aktualijomis po prezidento rinkimų, konkrečiai kalbėjome apie poną Eduardą Vaitkų, apie jo surinktus balsus, apie jo prorusišką naratyvą, apie pono E. Vaitkaus galimybes Seimo rinkimuose. Dabar šitas klausimas tapo nebeaktualus.

Kas atsitiko, įvyko šitų, jūs vadinate juos marginalinių balsų, konsolidacija per „Nemuno aušrą“. „Nemuno aušra“ pagadino gyvenimą daugeliui iš tų marginalinių mažųjų darinių, išsiurbdama tiesiog iš jų balsus ir konsoliduodama pas save. Viskas priklausys nuo pačios „Nemuno aušros“, ar šita partija bus toks trumpalaikis reiškinys, ar ji turės ilgalaikę viziją.

Jeigu jų ilgalaikė vizija bus pagrįsta dalykais, kurie prieštarauja Lietuvos geopolitiniams interesams, jos perspektyvos nebus labai geros. Manau, kad Lietuvos žmonės, mes esame be galo išmintinga tauta, pas mus atsitikti tokiems politiniams salto mortale (mirties šuoliams – BNS) ir galbūt išpopuliarėti partijoms, kurios mėgina nusukti į šoną nuo mūsų pagrindinio geopolitinio kurso, joms vargu, ar atsiras reikšminga vieta Lietuvos politinėje terpėje.

Nes Lietuvos žmonės puikiai supranta – mūsų saugumas yra Vakaruose, mūsų visos garantijos toliau plėtotis kaip nepriklausomai valstybei yra Vakaruose ir mums nereikia jokių pakaitalų, jokių saldžių pasakų apie tai, kad galbūt reikia draugauti su tais, su kuriais mes neturime teisės draugauti.

– Kiek iš užsienio partnerių susilaukėte prieš šiuos rinkimus nuogąstavimų, kas bus mūsų valdančiojoje daugumoje?

– Supraskite vieną dalyką, niekas nerašo oficialių laiškų, kreipimųsi į prezidentą ar daro kažkokių kitokių oficialių pareiškimų, bet užtenka tų žinių arba tų signalų, kuriuos gauname neformaliai, kad padarytume labai aiškią išvadą – užsienio partneriai yra sunerimę. Aišku, mes galime sakyti, kad Lietuvos nepriklausomybė leidžia mums daryti tą, ką mes norime, bet noriu atkreipti dėmesį į tai, kad užsienio partnerių vaidmuo užtikrinant mūsų šimtaprocentinį saugumą yra absoliučiai kertinis. Nereaguoti į tai, ignoruoti tai, mes tiesiog neturime teisės, nes tai yra Lietuvos nacionalinio saugumo klausimai.

– Per rinkimų kampaniją balsuodamas sakėte, kad atrodo, jog konservatoriai keliasi ir gulasi galvodami apie jus. Ar pamatęs rinkimų rezultatus nuėjote geresnės nuotaikos miegoti, žinodamas, kad nereiks dirbti su partija, su kuria, pripažinkime, nebuvo santykiai patys geriausi visada?

– Kaip čia trumpai pasakyti. Su šia partija mes ir nemažai ką padarėme, nepaisant visų vadinamų pasišpilkavimų. Užsienio politikoje aš nejaučiau didesnio diskomforto, kadangi pozicijos buvo panašios. Bet turbūt jų veiklos metodai ir tas, neslėpkime, arogancijos jausmas, įsivaizdavimas, kad jie vieninteliai myli Lietuvą, jiems pakišo koją. Jiems pakišo koją prezidento rinkimuose, jiems pakišo koją vėl Seimo rinkimuose ir, jei jie nepadarys išvadų, kiš koją vėl ir vėl.

– Ačiū už pokalbį.