Visgi, anot šalies vadovo, per pastarąją jo kadenciją situacija teisėjų bendruomenėje ėmė taisytis.

„Ar jūs pastaruoju metu, pastaraisiais metais ką nors girdėjote apie teisėjų klanus, teisėjų partiją? Tai yra didelis skirtumas, palyginus su tuo, kas buvo prieš trejetą, ketvertą ar šešetą metų“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ką rinkti?“ sakė G. Nausėda.

„Ne paslaptis, kad norinčiųjų formuoti teisėjų klanus tebėra. Bet aš, kaip prezidentas, nuo pat pradžių norėjau pats asmeniškai dalyvauti visose teisėjų atrankose – kitaip tariant, susitikinėjau su absoliučiai kiekvienu kandidatu į teisėjus“, – patikino prezidentas.

Taip politikas reagavo į pastaruoju metu surezonavusias istorijas dėl Teisėjų tarybai klausimų sukėlusių teisėjų kandidatūrų – G. Nausėda siūlo skirti teisėjais pretendentus, kurie atrankos metu sulaukė ne pačių geriausių vertinimų.

G. Nausėda tvirtina, jog susitikdamas su kandidatais į teisėjus jis kalbasi apie jų motyvaciją, planus, stengiasi įvertinti jų požiūrį į korupcijos apraiškas, vykdomą teisinę reformą.

„Pagaliau norisi suprasti, ar žmogus yra pilietiškas, ar jis domisi tik savo veiklos lauku“, – dėstė prezidentas.

Kartais, pastebi G. Nausėda, vertinimas po individualių pokalbių sutapdavo su atrankos komisijos išvadomis. Tačiau būta atvejų, kai nuomonės išsiskirdavo.

„Kai kas pasistengdavo tai sustiprinti – neva žiūrėkite, prezidentas ne iš to galo pasirinko kandidatą. Bet prezidentas pasirinko tą kandidatą todėl, kad jis pats nori asmeniškai dalyvauti atrankoje. Jeigu būtų kitaip ir jam reikėtų tik pasirašyti – tada nebėra jokios prasmės su tais kandidatais susitikinėti, tiesiog automatiškai dedi anspaudus. Man netinka ši politika“, – pabrėžė šalies vadovas.

„Todėl jeigu kas nors galvoja, kad prezidentas turi nusišalinti nuo šio proceso – jam atneša teisėjų atrankos komisijos rezultatus, jis pamato aukščiausią balą, labiausiai palaikomą kandidatą ir čia pat padeda savo parašą kaip notaras – man netinkama šis variantas“, – apibendrino G. Nausėda.

ELTA primena, kad pastaruoju metu Teisėjų taryboje kilo ginčai dėl Prezidentūros iniciatyvų siūlyti į teisėjus asmenis, kurie atrankos komisijos sulaukė ne geriausių įvertinimų.

Nacionalinėje teismų administracijoje pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos.

Kaip nurodoma Teismų įstatyme, apylinkės teismų teisėjus į pareiga skiria prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Teisės akte numatoma, jog Teisėjų tarybai turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas prezidentui tai pat turi būti motyvuotas.