- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
G. Nausėda su Vokietijos prezidentu aptarė saugumą, brigados dislokavimą Lietuvoje
-
G. Nausėda su Vokietijos prezidentu aptarė saugumą, brigados dislokavimą Lietuvoje
-
G. Nausėda su Vokietijos prezidentu aptarė saugumą, brigados dislokavimą Lietuvoje
-
G. Nausėda su Vokietijos prezidentu aptarė saugumą, brigados dislokavimą Lietuvoje
-
G. Nausėda su Vokietijos prezidentu aptarė saugumą, brigados dislokavimą Lietuvoje
-
G. Nausėda su Vokietijos prezidentu aptarė saugumą, brigados dislokavimą Lietuvoje
-
G. Nausėda su Vokietijos prezidentu aptarė saugumą, brigados dislokavimą Lietuvoje
-
G. Nausėda su Vokietijos prezidentu aptarė saugumą, brigados dislokavimą Lietuvoje
-
G. Nausėda su Vokietijos prezidentu aptarė saugumą, brigados dislokavimą Lietuvoje
Vokietijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su Vokietijos kolega Franku-Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu) aptarė regioninio saugumo ir Vokietijos brigados dislokavimo klausimus.
Kaip pranešė Prezidentūra, valstybių vadovai taip pat kalbėjosi apie Lietuvos ir Vokietijos dvišalio bendradarbiavimo, regiono saugumo ir gynybos klausimus, tolesnį atsaką į Rusijos agresiją Ukrainoje bei padėtį Vidurio Rytuose.
Prezidentas pasveikino Vokietiją dėl sprendimo pradėti karinės brigados dislokavimą Lietuvoje jau 2024 metais.
„Vokietijos sunkiosios brigados perkėlimas į Lietuvą yra kertinis žingsnis stiprinant NATO rytinio flango saugumą ir užtikrinant priešakinės gynybos pajėgumus. Užtikrinti visą brigados dislokavimui reikalingą infrastruktūrą yra prioritetinis Lietuvos Vyriausybės uždavinys – mes visi siekiame, kad tai taptų sėkmės istorija ir pavyzdžiu kitoms regiono valstybėms“, – susitikime sakė G. Nausėda.
Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, siekiant sustiprinti regiono saugumą. Šalyje šiuo metu dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.
Vokietijos gynybos ministerija anksčiau lapkritį paskelbė, kad vokiečių brigados branduolį Lietuvoje turėtų sudaryti du tankų batalionai, o trečiąjį batalioną iš pradžių sudarys vokiečių vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
Vokietijos sunkiosios brigados perkėlimas į Lietuvą yra kertinis žingsnis stiprinant NATO rytinio flango saugumą ir užtikrinant priešakinės gynybos pajėgumus.
„Kurį laiką mums, kaip žinote, niekaip nepavyko rasti to galutinio sprendimo, bet aš manau, kad čia viso politinio elito – ir Vokietijos politinio elito, ir Vokietijos kanclerio, ir Vokietijos prezidento indėlis yra tikrai labai apčiuopiamas. Dabar svarbiausia, ir tą aš pažymėjau, kad šie sprendimai būtų įgyvendinti kaip galima greičiau“, – prezidentūros išplatintame komentare sakė G. Nausėda.
Vilnius planuoja, kad didžioji karių dalis bus dislokuota 2026-aisiais.
G. Nausėda Berlyne pabrėžė, kad Lietuva sparčiai didina investicijas gynybai, kurios 2024 metais pasieks 2,71 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), ir siekia būti pilnai pasiruošusi Vokietijos brigados dislokavimui 2026 metais.
„Patikinau, kad Lietuva yra pasirengusi padaryti viską, kas nuo jos priklauso ir įgyvendinti reikalingą infrastruktūrą pirmiausia karine to žodžio prasme iki 2026 metų imtinai. Taip, tai nėra paprastas dalykas, bet mes esame sutelkę ir politinę valią, ir visus resursus“, – po susitikimo kalbėjo prezidentas.
Jis teigė Vokietijos prezidento paprašęs, kad ir iš Vokietijos pusės „procesas tikrai vyktų koordinuotai“ ir projektas būtų įgyvendintas kaip galima greičiau.
Lietuvos ir Vokietijos vadovai taip pat aptarė tolesnį atsaką į Rusijos agresiją Ukrainoje.
G. Nausėda akcentavo, kad Vakarų valstybės privalo užtikrinti ir spartinti karinės paramos Ukrainai tiekimą, siekti agresorės Rusijos atsakomybės už agresijos ir karo nusikaltimus, plėsti sankcijas Rusijai, įtraukiant atominės energetikos, informacinių technologijų, lazerių pramonės srityse ir finansų sektoriuje veikiančias kompanijas ir finansines institucijas.
Jis pakvietė Franką-Walterį Steinmeierį 2024 metų pavasarį atvykti į Vilniuje vyksiantį Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimą.
„Trijų jūrų iniciatyva ne tik stiprina ekonominį regiono valstybių bendradarbiavimą, bet ir skatina infrastruktūros projektų vystymąsi, taip užtikrindama didesnį saugumą bei padėdama perorientuoti prekių ir paslaugų srautus iš Rytų ir Vakarų į Šiaurės ir Pietų kryptį“, – sakė G. Nausėda.
Berlyne Lietuvos vadovas šį vakarą Vokietijos Kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) kvietimu taip pat dalyvaus neformalioje diskusijoje dėl ES strateginės darbotvarkės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė apie į Velnio rato skandalą įsisukusį M. Skritulską: neturiu pagrindo netikėti žmogumi8
Premjerė Ingrida Šimonytė neskuba kaltinti į Palangos Velnio rato skandalą įsisukusio partiečio, Seimo nario M. Skritulsko. Anot jos, kol atitinkamos institucijos nepateikė atsakymų, vertinti vienareikšmiškai yra sudėtinga, mat, a...
-
R. Lopata ir B. Matelis viešai kreipėsi į prezidentą: prašo atsakyti į klausimus4
Valstybės saugumo departamentui (VSD) atsisakius išslaptinti dalį pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tyrusios komisijos išvadų, joje dirbę parlamentarai Raimundas Lopata ir Bronislovas Matelis viešai kreipėsi į prezidentą Git...
-
Iš F. Jansono – kritika konservatoriams: partija yra iki ausų problemose ir purve48
Į teismą dėl konservatorių lyderių kreiptis žadantis prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako nematąs prasmės teisintis dėl to, kad prieš du dešimtmečius dirbo skandalingus straipsnius leidusiame dienraštyje &b...
-
Laikinuoju Jonavos meru savivaldybės taryba patvirtino R. Sinkevičių11
Jonavos rajono savivaldybės taryba laikinai eiti mero pareigas penktadienį pavedė socialdemokratui Rimantui Sinkevičiui. ...
-
Savivaldybių asociacija naująjį prezidentą rinks spalio pabaigoje
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) naująjį prezidentą rinks spalio 30 dieną vyksiančio suvažiavimo metu, penktadienį nusprendė LSA valdyba. ...
-
S. Skvernelis: kauniečiams galime užtikrintai parodyti bendrų darbų rezultatus25
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyrius pristatė komandos narius, kurie spalio 13 d. Seimo rinkimuose kandidatuoja Kauno vienmandatėse apygardose. ...
-
Iš Seimo rinkimų kovos pašalintas D. Arlauskas planuoja kreiptis į Strasbūrą6
Iš Seimo rinkimų kovos pašalintas buvęs Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas planuoja savo teises ginti Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Strasbūre. ...
-
LVAT paliko galioti VRK sprendimą, neleidžiantį D. Arlauskui dalyvauti Seimo rinkimuose5
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) penktadienį atmetė buvusio Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Danuko Arlausko prašymą panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo jis pašali...
-
S. Skvernelis: Lietuvai reikės normalizuoti santykius su Kinija, bet nesiklaupti ant kelių6
Artėjančios kadencijos valdantieji turės normalizuoti santykius su Kinija, bet tai turės būti daroma neleidžiant žeminti Lietuvos, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. ...
-
Seimo Antikorupcijos komisija svarstys dėl M. Skritulsko ir R. Vaitkaus veiklos4
Penktadienį Seimo Antikorupcijos komisija svarstys klausimus dėl parlamentaro, konservatoriaus Mindaugo Skritulsko bei Tauragės rinkimų apygardoje į Seimą kandidatuojančio, liberalo Romualdo Vaitkaus veiklos. ...