Šių laikų Babelio bokštu virtęs Europos Parlamentas (EP) tragedijos dėl kalbų maišalynės neišgyvena. Dėl vienos paprastos priežasties: net 25 proc. visų EP darbuotojų – vertėjai. Kaip jų darbas atrodo iš vidaus?

Visų kalbų nemoka

Pirmąkart apsilankius EP rūmuose, ar tai būtų Briuselis, ar Strasbūras, slegia ne tik didžiulės erdvės, bet ir kalbų mišrainė – nuo liepos 1-osios prie ES prisijungus dar ir Kroatijai, EP įteisintos 24 oficialios kalbos (iš viso yra 28 valstybės, tačiau kai kurių jų valstybinės kalbos sutampa). Tačiau susišnekėti problemų nėra.

Populiariausia kalba čia, vartojama tiek darbe, tiek per neoficialius pokalbius, kaip įprasta, yra anglų. Tačiau nemaža dalis europarlamentarų, ypač iš Pietų Europos, šneka tik gimtąja kalba. Tad europarlamentarų ir visų ES šalių piliečių patogumui dirba mažiausiai 1,7 tūkst. vertėjų, iš kurių apie 60 verčia ir į lietuvių kalbą bei iš jos. Beje, atrankos vykdomos gana griežtai, o Lietuvos vertėjų biuro EP siekiamybė – kad darbuotojai mokėtų bent penkias užsienio kalbas.

Sėdint EP plenariniuose ar komitetų posėdžiuose gali atrodyti, kad kiekvienos šalies vertėjai moka kone visas 24 kalbas. Lietuvos vertėjų delegacijai EP vadovaujantis Gintaras Morkūnas nuramina – taip niekada nebus, nes tuomet parlamente įsivyrautų chaosas.

"Aišku, mes nemokame visų ES valstybių kalbų, nėra nė vienoje kabinoje tokių vertėjų. Senųjų valstybių narių kabinos dažniausiai turi daugiau galimų kalbų kombinacijų, nei naujųjų valstybių, bet taip pat ne visas. Jei būtų verčiama iš visų kalbų į visas, situacija būtų nevaldoma – tų derinių teoriškai būtų daugiau nei 500.

Tad viskas padaryta paprasčiau: kai pranešėjas kalba mažiau paplitusia kalba, sakykime, latviškai, lietuviškai, suomiškai, netgi portugališkai, – iš jų verčiama į labiausiai paplitusias ES kalbas, t. y. anglų, prancūzų, vokiečių, o toliau verčiama į visas likusias. Sakykime, lietuvių kalbą, be mūsų, moka vienintelis vokiečių vertėjas. Tad visą darbą dirba lietuvių vertėjai – priklausomai nuo to, kas yra klausytojai, verčiame į anglų, prancūzų, taip pat į italų bei ispanų kalbas. Tad taip, vertimas yra dvigubas", – pripažino G.Morkūnas.

Patarimas – kalbėkite lietuviškai

Jis nesutiko, jog dėl dvigubo sinchroninio vertimo pasisakymai kartais nutolsta nuo realybės, – EP esą dirba profesionalai, kurie verčia ne pažodžiui, o siekia perteikti mintį, tad tokių problemų pavyksta išvengti.

Daug diskusijų vyko ir dėl Lietuvos ministrų prisistatymo EP – vieni tai bandė daryti užsienio kalbomis, kiti prisidengdami tuo, jog "lietuvių kalba – viena seniausių ir gražiausių indoeuropiečių kalbų", savo pirmininkavimo planus pristatė lietuviškai. G.Morkūnas mano panašiai – pirmininkavimas, anot jo, yra pati geriausia proga pabrėžti savo kalbos svarbą.

"Didesnė dalis pirmininkavusių valstybių atstovų kalbėjo savo gimtąja kalba. Be to, kalbėdamas užsienio kalba dažnai gali pasakyti tik tai, ką gali pasakyti, o ne ką norėtum, – yra ir šis niuansas. EP yra turbūt vienintelė institucija, kurioje numatyta ne galimybė, o teisė kalbėti viena iš oficialių ES kalbų, – ta teisė ir yra tam, kad kiekvienos valstybės atstovai galėtų nevaržomi vartoti savo kalbą. Aišku, gali iškilti ir pasitikėjimo vertėjais klausimas – vertėjai kartais kritikuojami dėl klaidingų vertimų. Taip, pasitaiko visko, tačiau visas problemas galima išspręsti bendradarbiaujant su vertėjais, pavyzdžiui, iš anksto atnešant savo pasiruoštą kalbą į vertėjų kabiną", – teigė pašnekovas.

Pagrindinė EP prisistačiusių Lietuvos atstovų bėda – skaitymas iš lapo. Anot G.Morkūno, laisva, šiek tiek improvizuota kalba ne tik efektyviau pasiektų klausytojus, tačiau būtų darbo palengvinimas ir patiems vertėjams, nes žodžiu dėliojamas mintis versti dažnai būna lengviau.

Pastiprinimo neprireikė

Beje, trimis ar daugiau kalbų puikiai kalbančių europarlamentarų yra užtektinai. Yra ir turinčių kelias gimtąsias kalbas. Tačiau neretai karštakošiški EP narių pasisakymai vėliau bandomi pateisinti prastu vertimu, nors vertėjų kaltės čia būna mažiausiai.

Vis dėlto, kad vertimo klaidos neperaugtų į diplomatinius konfliktus, EP yra teisinė nuostata, jog sinchroninis vertimas negali būti laikomas tikslia pasisakymo versija, – reikia laukti oficialios stenogramos.

"Ir tokia nuostata yra suprantama – tekstus turime ne visuomet, juos kalbėtojai dažnai skaito labai greitai, todėl darbo sąlygos kartais būna tokios, kad tiksliai išversti, pateikti viso vertimo neįmanoma", – pripažino pašnekovas.

Vertėjai atrenkami taikant bendrus ES institucijų reikalavimus – kiekvienai kabinai pateikiamas laisvai samdomų vertėjų sąrašas, kiekvienas vertėjų padalinys nusistato, kurios kalbos svarbiausios. Lietuvos atveju tai yra didžiosios kalbos – anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, italų. Nes būtent per jas verčiama į kitas užsienio kalbas.

Pasak G.Morkūno, prieš Lietuvos pirmininkavimo ES pradžią nebuvo įdarbintas nė vienas papildomas vertėjas – išsiverčiama su turimais, dalis laisvai samdomų vertėjų dirba dar ir kitose europinėse institucijose.

Gelbėja ir kolegos

Beje, vertėjai dažnai būna patys pirmieji į ES šeimą kandidatuojančios valstybės atstovai EP. Vertėjai iš Kroatijos dirbo jau prieš gerus metus. Lygiai taip pat ir su lietuviais – jie pradėjo darbą 2003-iaisiais, kai EP pasirodė vadinamieji stebėtojai iš Lietuvos. Tiesa, G.Morkūnas pamena ir pirmuosius vertimo kuriozus.

"Buvo vienas pirmųjų mūsų plenarinių posėdžių, kuriame kalbėjo mūsų europarlamentaras, vertėjai vertė į anglų kalbą. Vertėjas nepasižiūrėjo, kad jo vertimas buvo transliuojamas per nenaudojamą kanalą. Būtų to vertimo niekas negirdėjęs, tačiau anglų kalbos vertėjai pamatė, kad lietuviai dirba, ir patys savo iniciatyva kartojo lietuvių vertėjo žodžius. Tad, galima sakyti, jie mus išgelbėjo", – prisiminė Lietuvos vertėjų EP vadovas.

Viliojantis atlyginimas

Iš viso EP dirba apie 1,7 tūkst. vertėjų – tai, kaip teigiama, sudaro maždaug 25 proc. visų šios institucijos darbuotojų.

Parlamente nuolatines darbo sutartis turi 10 lietuvių kalbos vertėjų, dar apie 50 dirba kaip laisvai samdomi – jie taip pat talkina ir Europos Komisijos, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei kitose ES institucijose.

Nors bazinis atlyginimas čia paprastai siekia apie 2300 eurų (8 tūkst. litų), priklausomai nuo darbo patirties, visi EP dirbantys vertėjai priskiriami bent 5-ajai kategorijai – šios kategorijos specialistai uždirba maždaug 4,5–5,5 tūkst. eurų (15,5–19 tūkst. litų).

Be to, kiekvienas į Briuselį ar Strasbūrą atvykęs darbuotojas gauna vienkartinę apie 15 proc. bazinio atlyginimo sudarančią įsikūrimo išmoką, Taip pat egzistuoja įvairios išmokos šeimai išlaikyti ir papildomos sumos auginantiems nepilnamečius vaikus.